Prostatos vėžys daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje, yra dažniausiai onkologinė vyrų liga. Pagal sergamumo rodiklius prieš keletą metų ji pralenkė daugelį dešimtmečių vyrų navikų statistikoje pirmavusį plaučių vėžį. Tai kartu ir vienas klastingiausių piktybinių navikų, neretai pasireiškiantis labai netikėtai, iki tol nebuvus jokių klinikinių požymių ar nusiskundimų.
Diagnozuotas ankstyvos stadijos, prostatos vėžys beveik visada sėkmingai išgydomas, todėl dabar labai daug dėmesio skiriama ankstyvam šios ligos išsiaiškinimui (plačiausiai taikomas
prostatos specifinio antigeno PSA patikros tyrimas). PSA rodiklis tik orientacinis – padeda įtarti vyro organizme (prostatoje) esantį piktybinį procesą. Ar iš tiesų pacientas serga prostatos vėžiu, nustatoma kitais jautresniais diagnostikos būdais. Pradžioje dažniausiai atliekama prostatos audinio biopsija, bet ji irgi nėra labai patikima, nes biopsinė adata gali nepataikyti į naviko židinį, nors per vieną procedūrą duriama 6–8 kartus skirtingose vietose. Specialistai nurodo, kad prostatos biopsija daugeliu atvejų atliekama kone aklai, todėl vėliau kartais paaiškėja, kad vėžio židinys ar židiniai slepiasi visai kitoje vietoje, negu buvo durta biopsine adata.
Naujos prostatos vėžio diagnostikos galimybės
Įprastinis ultragarsinis tyrimas prostatos vėžiui diagnozuoti mažiau informatyvus negu kitų organų navikams. Pavyzdžiui, skydliaukėje galima aptikti vos 3 mm skersmens vėžio židinį, tuo tarpu prostatos vėžys, nors ir turi specifinį tankumą, jo sukeliamas ultragarso atspindžio vaizdas sunkiai atpažįstamas. Todėl tiriant įprastiniais ultragarso aparatais sunku ar net visai neįmanoma nustatyti tikslią naviko lokalizaciją, dydį, išsidėstymą, naviko kraštus ir ribas. Be šių duomenų sunkiau parinkti optimalų vėžio gydymo būdą, tinkamiausią konkrečiam pacientui. Magnetinio rezonanso tomografija yra informatyvesnė, tačiau ne visiems pacientams gali būti taikoma: ji neatliekama esant implantuotam širdies stimuliatoriui, protezuotam klubo sąnariui ir kt.
Kokybiškai naujas žingsnis prostatos vėžio diagnostikos srityje susijęs su naujų kompiuterinių vaizdo technologijų atėjimu į klinikinę praktiką. Šio proceso priešakyje – modernioji histoskenavimo (liet. audinių skenavimo) technologija „HistoScanning“. Lietuvos gydytojams ji buvo pristatyta gegužės pabaigoje Palangoje vykusioje konferencijoje „Ultragarsinė diagnostika 2013“. Lietuvos ultragarso asociacijos prezidentas, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytojas onkologas dr. Albertas Ulys sako, jog jau prieš keliolika metų jis tikėjęsis (ir net pranašiškai kalbėjęs viename renginyje), kad kada nors ateityje bus sukurta tokia technologija, kurią dabar ir įkūnija histoskenavimas. „Tuomet kalbėjau: tai ateitis, būtinybė, jei norime iš esmės pagerinti prostatos vėžio gydymo rezultatus, – sako dr. A. Ulys. – Histoskenavimas – tai revoliucija prostatos vėžio diagnostikos srityje. Jei turėtume tokią įrangą Lietuvoje, nuo šios klastingos ligos mirtų kur kas mažiau vyrų“.
Histoskenavimas vienas pažangiausių tyrimo būdų
Histoskenavimas nepalyginamai pažangesnis, informatyvesnis tyrimo būdas. Atliekant histoskenavimą, ultragarsinis naviko vaizdas monitoriaus ekrane nusidažo tam tikra spalva ir tampa gerai matomas erdviškai. Kompiuteris pagal specialią programą „skaičiuoja“ atspindžio parametrus ir tiksliai parodo, kurioje vietoje yra naviko židinys (ar židiniai), kokio jis dydžio, kokių ribų ir t.t. Anot dr. A. Ulio, žinodami tikslią naviko lokalizaciją gydytojai gali efektyviau jį sunaikinti, mažiau pažeidžiami aplinkiniai sveiki audiniai. Taikant histoskenavimo technologijas, pašalinamas tik navikas, o prostata išsaugoma. Prostatos nebereikia šalinti, todėl išlieka ar mažiau sutrikdomos fiziologinės šlapinimosi ir lytinės funkcijos, nenukenčia paciento vyriškumas ir apskritai gyvenimo kokybė. Histoskenavimas – būtent tas diagnostikos metodas, kuris sudaro galimybes parinkti pacientui išties individualų, efektyviausią ir saugiausią, gydymą.
Lietuvos urologų draugijos prezidentas profesorius Mindaugas Jievatas sako, kad Lietuva vis dar atsilieka nuo pažangiausių pasaulio valstybių pagal modernių technologijų įdiegimą. Lietuvoje nėra prieinamas ir histoskenavimas. Daugelis didžiųjų gydymo įstaigų savo ar specialių fondų lėšomis galėtų pačios įsigyti tokios įrangos, tačiau nebūtų, kaip dirbti su ja: ligonių kasa kol kas net nesvarsto galimybių artimiausiu metu finansuoti histoskenavimo procedūrų.
Pasak prof. M. Jievalto, Lietuva neturi ne tik histoskenavimo, bet ir kitų modernių medicinos technologijų, kurios gydytojų darbą padarytų daug efektyvesnį, pagerintų daugelio ligų, įskaitant onkologines, gydymo rezultatus. Pavyzdžiui, prostatos (ir kitų lokalizacijų) vėžio gydymo praktikoje Vakarų šalyse plačiai taikoma robotų chirurgija, bet Lietuva neturi nė vieno chirurgijos roboto, nors specialistų entuziastų, išmokusių valdyti juos užsienio klinikose, jau yra ir pas mus. Anot prof. M. Jievalto, „atstumdama nuo savęs“ pažangias technologijas Lietuva rizikuoja tapti Europos provincija, nors mėgstame pasigirti gyvenantys Europos centre.
Gydymas fokusuotu ultra bangų pluoštu
Konferencijos dėmesio centre atsidūrė kita nauja technologija HIFU, kurią pristatė dr. Stefan Thueroff iš Vokietijos. Tai didelio intensyvumo nukreipiamasis (fokusuotas) ultragarsas. Pasak dr. A. Ulio, dauguma mūsų vaikystėje esame žaidę saulėje su didinamuoju stiklu lęšiu mėgindami koncentruotu fokusuotu spinduliu uždegti popierių ar audeklo skiautelę. HIFU technologija veikia panašiu principu, tik vietoje saulės spindulių čia naudojamos fokusuotos didelio intensyvumo ultragarso bangos. Į ligos židinį jos smūgiuoja preciziškai taikliai ir labai stipriai, žudomai.
Pasak dr. S. Thueroff, HIFU yra labai tiksli gydomoji procedūra, jos metu galingu fokusuotų ultragarso bangų pluoštu taikliai sunaikinamai ligos pažeisti audiniai, naviko židiniai. Vienas reikšmingiausių HIFU pranašumų – šis gydymas neinvazinis, jį taikant sunaikinamas ligos židinys, bet nežalojami sveiki audiniai, todėl nesutrikdoma organo funkcija.
HIFU efektyvumą reikšmingai padidina minėtoji „HistoScanning“ technologija: histoskenavimo būdu tiksliai nustatomas ir vizualizuojamas navikinis darinys, o HIFU taikliu galingu fokusuotų ultragarso bangų srautu jį sunaikina.
HIFU technologija buvo sukurta prieš du dešimtmečius, Vokietijoje prostatos vėžiui gydyti ji taikoma jau 17 metų. HIFU technologija efektyviai taikoma gydant įvairių organų piktybinius navikus, bene plačiausiai, onkourologijoje. HIFU galima gydyti visus pacientus, kuriems diagnozuotas prostatos vėžys – ne tik pradinės, bet ir vėlesnių stadijų. Jei po gydymo HIFU liga vis dėlto atsinaujina, ši technologija neužkerta kelio gydyti kitais metodais, taip kaip, pavyzdžiui, po nepavykusio spindulinio gydymo.
Dr. S. Thueroff teigimu, HIFU yra tam tikras tarpinis variantas tarp operacijos ir spindulinio gydymo. HIFU procedūra trunka 30–40 minučių, ji visai neskausminga, nepažeidžia kraujagyslių ir nervų, todėl nesukelia kraujavimo, nesutrikdo erekcijos. Dažniausiai užtenka vienos HIFU procedūros ligoniui išgydyti.
HIFU jau daugelį metų plačiai taikoma ne tik Vakarų Europoje ir JAV, bet ir Rusijoje, kitose mažiau turtingose šalyse, nes, įvertinus vėlyvuosius gydymo rezultatus ir bendrąsias išlaidas, akivaizdu, kad HIFU technologija ir įranga greitai atsiperka. HIFU sėkmingai gali būti derinama su kitais gydymo būdais, ypač su transuretrine prostatos rezekcija (TUR).
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 5, 2013