Gegužės 16 dieną Kaune, „Park Inn“ konferencijų centre (K. Donelaičio g. 27) vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Farmacijos aktualijos. 2014 m. pavasaris“ pranešimą tema „Ekonomika kaip retorikos menas: kaip mus pagauna“ skaitys ekonomistė Aušra Maldeikienė. Pateikėme jai tris klausimus.
Nuolat pabrėžiate, kad Lietuvos žmonėms trūksta ekonominių žinių, kad labai menkas jų suvokimas, kas apskritai yra ekonomika, kaip ji formuojama ir pan. Kai stokojama ekonominio išprusimo, patikima tuo, kas teigiama?
Iš tiesų, žmonės labai dažnai maitinami keliomis nepamatuotomis tezėmis. Pavyzdžiui, Lietuvos žmonės labai nuoširdžiai tiki, kad visas gėrybes Lietuvoje sukuria privatus verslas. Iš tikrųjų viešasis sektorius irgi kuria tą „bėvėpė“, o visa medicina, kurios didžioji dalis taip pat yra viešasis sektorius, akivaizdžiai skurdinama. Esu ne kartą ironizavusi kad ir apie tuos pačius medikus. Žmonės tiki, kad jei koks privatus daktaras privačioje klinikoje „paremontuoja“ gražuolės krūtis, tai jau esą atlieka labai rimtą darbą, sukuria labai didelį BVP (bendrąjį vidaus produktą – red.). Tuo tarpu kai kitas medikas ligoninėje operuoja širdį, tarsi nieko ypatingo neatlieka… Žmonės tiki tam tikromis ideologijomis, kurios jiems primetamos, ypač jei tas nuolat kartojama. Kita vertus, žmonės stokoja rimto išsilavinimo. Jei ekonominis išprusimas būtų didesnis, neišeitų jų kvailinti. O dabar… Galiu pasakyti, kad dalis viešojo sektoriaus darbuotojų nuoširdžiai nustemba sužinoję, kad jie kažką kuria… Negaliu nepaminėti dar vieno klasikinio mito, liudijančio žmonių ekonominio išprusimo spragas. Antai daug kas tiki, kad žmogaus darbo užmokestis priklauso nuo jo darbo našumo. Nepriklauso! Tai darbo našumas priklauso nuo darbo užmokesčio! Jei gydytojui moka mažesnę algą, o ligonių priskiria daugiau, statistika fiksuoja, kad šito gydytojo darbo našumas sumažėjo, nes statistika, kaip žinia, darbo našumą skaičiuoja darbo užmokestį padalindama iš dirbtų valandų. Bet juk viskas yra atvirkščiai – jei atlyginimas pakyla, ir darbo našumas pakyla! Vėl prisiminiau chirurgą, kuris gražina krūtis ir gauna didelį atlyginimą, todėl jo darbas atseit yra našus, o tas, kuris už nedidelį atlyginimą nuo ryto iki vakaro atlieka sunkiausias operacijas, jau, taip išeitų, dirba nenašiai. Štai kokiomis nesąmonėmis galima patikėti, kai žmonėms trūksta ekonominių žinių.
Paminėjote, jog medicina, kurios didžioji dalis priklauso viešajam sektoriui, yra skurdinama. Kuo tai pasireiškia?
Na, kad ir tuo, jog nerealiai įvertinti teikiamų paslaugų įkainiai, kad medicina yra per mažai finansuojama. Apskritai Lietuvos medicina prisiima labai daug įsipareigojimų visus gydyti nuo visko, o pinigų tam turi santykinai mažai. Juk kad būtų vykdomi dabartiniai įsipareigojimai, medicinai turėtų būti skiriamas apie 10 – 12 procentų BVP dydžio finansavimas, tai maždaug 12 – 13 milijardų litų, tuo tarpu realiai skiriama perpus mažiau. Ir visa tai atsigręžia prieš pačius medikus. Gydytojai, kad išgyventų, priversti dirbti kelis darbus, ir kai kas tvirtina, kad tokie gydytojai daug uždirba. Bet kad jie „aria“ keliose darbovietėse, nutylima…
Vadinasi, jei nebus pokyčių šia linkme, situacija prastės? Kokios būtų Jūsų prognozės ateičiai?
Jei nesusikaupsime ir nepradėsime rimtai vertinti ekonomikos, jei neišmoksime rimtai vertinti argumentų, kurie mums pateikiami, situacija tikrai tik prastės. Tarkime, kai pradedama kalbėti apie medikų atlyginimus, iškart pasipila iš visų pusių, neva valstybė neturi pinigų, kalbos apie medikų atlyginimų kėlimą esą yra tik populizmas. Bet kyla klausimas – kur tie pinigai padedami? Juk visi samdomi darbuotojai 2012 metais uždirbo 1,3 milijardų litų mažiau negu 2008 metais, nors BVP, tai yra visos bendros pajamos, 2012 metais buvo beveik 7 milijardais litų didesnės! Kur padėti tie milijardai? Nematau iš valstybės pusės jokio noro ir pastangų imti rimčiau tą analizuoti, todėl turiu mažai vilčių, kad ateityje kas nors keisis į gera. Reikia, kad pagaliau atsirastų valios pradėti šnekėti apie realius dalykus, pradėti žmonėms sakyti tiesą…