Trišakio nervo neuralgija (TNN) – tai vienpusis skausminis sindromas, kuriam būdingi trumpi, staiga prasidedantys ir pasibaigiantys elektros iškrūvius primenantys skausmai, lokalizuoti pagal vieną ar daugiau trišakio nervo šakų. Atnaujintoje trečiojoje Galvos skausmų klasifikacijoje (angl. Classification of Headache Disorders-3 – ICHD-3) nurodomi trys TNN variantai.
Štai jie: 1) klasikinė trišakio nervo neuralgija, kurią dažnai sukelia smulkiųjų kraujagyslių kompresija trišakio nervo šaknelės įėjimo į smegenų kamieną vietoje; 2) trišakio nervo neuralgija su ją lydinčiu persistuojančiu veido skausmu ir 3) simptominė trišakio nervo neuralgija, kurią sukelia ne kraujagyslinė kompresija, o kitas struktūrinis pažeidimas.
Epidemiologija
Trišakio nervo neuralgija yra reta liga, todėl jos paplitimą nagrinėjančių tyrimų esti mažai. Remiantis keliais literatūroje publikuotais tyrimais, manoma, kad TNN paplitimas bendrojoje populiacijoje galėtų būti 0,01– 0,3 proc., nors pirminės sveikatos priežiūros grandyje atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog jis gali būti gerokai didesnis ir siekti apie 12 proc./100 tūkst. asmenų per metus. Vis dėlto šiuos didesnius skaičius galėjo lemti ir klaidos nustatant diagnozę. Liga paplitusi tarp moterų yra maždaug dvigubai daugiau nei tarp vyrų (santykis 2:1). TNN pirmą kartą pasireikšti gali bet kuriame amžiuje, tačiau daugiau nei 90 proc. atvejų ja suserga vyresni nei 40 metų žmonės, dažniausiai – 50–60 metų amžiaus. TNN tarp išsėtine skleroze sergančių pacientų yra dažnesnė nei bendrojoje populiacijoje – tai vienintelė nustatyta su TNN susijusi liga.
Patofiziologija
Dabar manoma, kad TNN atsiranda vingiuotai kraujagyslei (arterijai ar venai) proksimalinėje dalyje prie smegenų kamieno (dorsalinės šaknelės įėjimo zonoje) spaudžiant trišakio nervo šaknelę, dėl to mechaniškai persisuka nervo skaidulos ir, atsiradus išeminiam smulkiųjų kraujagyslių pažeidimui, prasideda antrinė demielinizacija. Šie patologiniai pokyčiai mažina pažeistų nervo skaidulų dirglumo slenkstį ir skatina sąveiką tarp gretimų skaidulų. Taigi taktiliniai signalai, keliaujantys greitosiomis mielinizuotomis (A-beta) skaidulomis, gali tiesiogiai aktyvinti lėtąsias nocicepcines (A delta) skaidulas ir kartais – C skaidulas ir sukelti didelio dažnio iškrovas, būdingas TNN. Simptominė TNN gali išsivystyti dėl auglių (gerybinių arba piktybinių), išsėtinės sklerozės ar arterioveninių malformacijų.
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2014 Nr. 5