Ūminės rinologinės kilmės būklės vaikystėje

Nosies ir prienosinių ančių ligos – labai dažna vaikų patologija, todėl privalu nepamiršti, kad vaikų sergamumas šiomis ligomis yra rimta problema. Netinkamai gydant tokios patologijos gali sąlygoti net mirštamumą. Straipsnyje aptariamos dažniausios ūminės rinologinės kilmės būklės ir jų gydymas pediatrinėje praktikoje.

Choanų atrezija

Choanų atreziją pirmasis aprašė Roederer 1775 metais. Dabar ši patologija yra viena dažniausių įgimtų nosies anomalijų [1], nustatoma 1 iš 8 tūkst. gyvų gimusių naujagimių, dažniau mergaitėms. Choanų atrezija gali būti vienpusė arba abipusė (1 pav.). Vienpusės atrezijos atvejais klinika paprastai pasireiškia vėlyvoje vaikystėje. Dažniausiai sunkumų kyla kūdikį maitinant krūtimi, kai užsispaudžia ta pusė nosies, kuria kūdikis kvėpuoja.

Nustatytas ryšys su kitomis malformacijomis, dažniausiai aprašomas CHARGE sindromas (angl. Coloboma, Heartdefects, Atresiaof the choanae, Retardation of growt hand development, Genital and urinary abnormalities, Ear abnormalities and/or hearingloss). Naujagimius, kuriems yra abipusė choanų atrezija, rekomenduojama visapusiškai ištirti ir patikrinti dėl CHD 7 geno mutacijos. Abipusė choanų atrezija pasireiškia tuoj po gimimo ūminiu kvėpavimo sutrikimu, nes naujagimiai nesugeba tinkamai kvėpuoti pro burną.

Metalinės plokštelės aprasojimas (nerasoja iš abiejų šnervių kvėpuojant) ir siurbimo vamzdelio nelindimas pro nosies landas – tai ankstesni diagnostiniai testai. Auksinis diagnostikos standartas –kompiuterinė tomografija (KT). Tyrimas patvirtina diagnozę, matoma, kokia atrezija yra (kaulinė, membraninė ar mišri), įvertinamas storis ir ryšys su kitomis anatominėmis struktūromis.

Visų pirma reikia apsaugoti kvėpavimo takus. Dažniausiai kvėpavimo takai užtikrinami endotrachėjiniu būdu, nors yra būdų modifikuojant maitinimo buteliuko spenelį [2]. Chirurginis gydymas rekomenduojamas pirmąją gyvenimo savaitę: abiejose pusėse suformuojamos choanos. Jei operacija atidedama, maitinimui būtinai įstatomas orogastrinis vamzdelis. Dažniausiai atliekama endoskopinė intranazalinė choanotomija bei pašalinamas norago užpakalinis galas.

Reikšminga choanų atrezijos chirurginio gydymo komplikacija – susidariusi stenozė, kuri dažniau pasitaiko vaikams, sergantiems CHARGE sindromu. Apskaičiuota, kad vidutiniškai 1,5 iš 3 atvejų šiems pacientams reikia pakartotinių operacijų [2,3]. Restenozės rizikos mažinti populiaru naudoti mitomiciną C ir choanų stentus.

Priekinės kriaušinės atvaros stenozė

Įgimta priekinės kriaušinės angos stenozė – reta ūminė būklė, pasireiškianti naujagimių kvėpavimo sutikimo sindromu. Patologija išsivysto esant pertekliniam kaulinio audinio augimui ties viršutinėmis žandikaulio nosinėmis ataugomis (2 pav.) Klinika atkartoja abipusės choanų atrezijos simptomus. Diagnozei patvirtinti reikalinga KT. Kai kriaušinės atvaros plotis yra 11 mm ar mažesnis, gimdymo metu yra susijęs su vienu centriniu priekiniu dantimi [4,5].

Svarbu kuo anksčiau apsaugoti naujagimio kvėpavimo takus. Kaulinis kriaušinės atvaros perteklius šalinamas chirurgiškai sublabialiniu būdu. Pooperaciniu periodu dažnai naudojami nosies stentai. Tačiau ne visiems naujagimiams reikalingas operacinis gydymas, kai kurie pacientai gydomi konservatyviai palaikant kvėpavimo takus atvirus paprastu būdu.

Plačiau skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijose“, 2014 Nr. 1