Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikų gydytojai pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse persodino kepenis, kai pacientės ir donoro kraujo grupės buvo nesuderinamos. Pasak medikų, laukti tinkamesnio donorinio organo buvo nebegalima, nes 22 metų pacientės būklė staiga ir netikėtai išsivysčius ūmiam kepenų nepakankamumui blogėjo valandomis ir vėliau transplantacijos, tikėtina, jau nebūtų buvę galima atlikti.
Pasak VUL Santariškių klinikų gastroenterologės Aridos Buivydienės, ūminis kepenų nepakankamumas 22-ejų metų merginai išsivystė staigiai ir netikėtai. Liga prasidėjo nežymiu virškinimo sutrikimu, tačiau jau po kelių dienų ji pagelto. Merginai buvo atlikti tyrimai VUL Santariškių klinikų filialo Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninėje, ji buvo gydoma Respublikinėje Vilniaus Universiteto ligoninėje, tačiau būklei blogėjant perkelta į Santariškių klinikas. Praėjus maždaug dešimčiai dienų nuo susirgimo pradžios, nežiūrint skiriamo medikamentinio, kepenų funkcijas palaikančio gydymo – pacientės būklė blogėjo. „Mūsų pacientės gyvybę galėjo išgelbėti tik kepenų transplantacija. Donoras atsirado, tačiau jo kraujo grupė buvo ne tokia, kokios reikėjo. Chirurgams, reanimatologams, gastroenterologams ir hematologams teko skubiai priimti sprendimą – ar spėsime paruošti ligonę tokiai operacijai, ar laukti tapačios kraujo grupės donoro, t.y. pasmerkti jauną žmogų mirčiai, kadangi jos būklė blogėjo valandomis ir vėliau transplantacijos operacijos tikėtina jau nebegalėtume atlikti. Kadangi mūsų ligoninėje jau buvo atlikta keletas netapačių ir nesuderinamų kraujo grupių inkstų transplantacijų, ryžtasi tokiai operacijai“, – prisimena gydytoja A. Buivydienė.
„Laiko recipiento paruošimui turėjome ypatingai mažai. Tačiau Santariškių klinikose jau keletą metų atliekame inkstų transplantacijas, kai paciento ir donoro kraujo grupės yra skirtingos. Tik tais atvejais mes turime laiko ruošti recipientą keletą mėnesių bei galime kontroliuoti situaciją. Šiuo atveju mes turėjome tik keletą valandų“, – sako VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir tranfuziologijos centro direktorius prof. Laimonas Griškevičius.
Praėjus beveik dviem mėnesiams, mergina išleista iš ligoninės. Gydytojai sako, kad jauniems žmonėms ūminis kepenų nepakankamumas pasitaiko labai retai, o priežastis, kodėl mergina susirgo, taip ir nepaaiškėjo, nors buvo atlikti visi įmanomi ir modernūs tyrimai.
VUL Santariškių klinikų generalinio direktoriaus prof. Kęstučio Strupo žodžiais, Santariškių klinikose dirba įvairių sričių specialistai. Čia yra aktyviausias transplantacijos centras Baltijos regione. Anot profesoriaus, galima didžiuotis kaulų čiulpų, inkstų (dabar ir nesuderinamų kraujo grupių), širdies, ragenų, kepenų bei simultaninių (inkstų-kasos) transplantacijų pasiekimais. „Mums, medikams, ypatingai malonu dirbti tokioje ligoninėje, kuri yra pripažinta transplantacijų lydere ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, kur jungtinės mūsų anesteziologų, chirurgų, angiochirurgų ir urologų transplantologų komandos dirba per kelias ligoninės operacines, o už operacinės ribų triūsia gastroenterologai, nefrologai, imunologai bei reanimatologai“, – dalinosi įspūdžiais prof. K. Strupas. Pasak profesoriaus, šie specialistai yra medicinos brangakmeniai.
„Po šios išskirtinės unikalios operacijos mes galime didžiuotis ypatingai aukštu savo šalies medicinos lygiu, o mūsų Santariškių klinikų medikai dar kartą įrodė esantys kepenų transplantacijos lyderiai ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse“, – pasakoja VUL Santariškių klinikų generalinis direktorius prof. Kęstutis Strupas.
Parengta pagal VUL Santariškių klinikų pranešimą