Eglė Tamulevičiūtė-Prascienė
Magnis yra cheminis elementas, žemės šarminis metalas, pagrindinis viduląstelinis katijonas, kurio junginių randama įvairių mineralų sudėtyje. Nustatyta, kad dauguma Europos šalių gyventojų suvartoja mažesnį magnio kiekį, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. Ištyrus 115 universiteto studentų, nustatyta mažesnė nei rekomenduojama plazmos magnio koncentracija (0,76 mmol/l) ir per maža magnio koncentracija maiste (8,84 mmol/d.).
Kiti literatūros šaltiniai didžiausią dėmesį rekomenduoja atkreipti į vyresnio amžiaus žmones ir jaunas moteris.
Magnio homeostazės sutrikimai nustatomi padidėjus jo išskyrimui ar sumažėjus patekimui į organizmą. Žmogus magnio gauna su maistu [1–3]. Organizme trūkstant magnio jo koncentracija atkuriama koreguojant paciento mitybą – rekomenduojama valgyti gausiai magnio turinčių maisto produktų (kviečių sėlenos, moliūgų sėklos, saulėgrąžos, špinatai, salotos, petražolės, krapai, morkos, sojos, šparaginės pupelės, žirniai, jūros kopūstai, razinos, grybai, žuvis, krabai, krevetės, juodasis šokoladas, riešutai) arba vartoti magnio druskų turinčius papildus [1]. Dabar rinkoje yra įvairios sudėties magnio papildų, kurie skiriasi ne tik chemine sudėtimi, bet ir biologiniu prieinamumu [3].
Magnio pusiausvyra organizme
Magnis yra būtinas elementas gerai žmogaus sveikatai palaikyti. Magnio stoka (hipomagnezemija) organizme dažniau nei magnio perteklius sukelia sveikatos sutrikimus. Organizme trūkstant magnio padidėja pavojus susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, atsirasti širdies ritmo ir kraujospūdžio sutrikimų, raumenų spazmų, susirgti onkologinėmis ligomis. Trūkstant magnio širdies ritmas gali sutrikti ir sveikiems žmonėms [4]. Ištyrus per 32 tūkst. pacientų atvejo kontrolės tipo tyrime nustatyta, kad moterys, stokojančios magnio kraujo plazmoje (< 0,82 mmol/l), turi iki 1,34 karto didesnę riziką patirti insultą dėl sutrikusios kraujagyslių endotelio funkcijos ir polinkio į aukštesnį arterinį kraujo spaudimą [5].
Nustatyta, kad trūkstant organizme magnio gali atsirasti lėtinis nuovargis, mieguistumas, įvairūs emociniai sutrikimai. Hipomagnezemija išsivysto dėl fizinio pervargimo, streso, piktnaudžiavimo alkoholiu ir netinkamos mitybos. Kita dažna magnio trūkumo priežastis yra dėl įvairių priežasčių pasireiškęs vėmimas, viduriavimas, malabsorbcijos sindromas [1, 4].
XX a. viduryje dideliais epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad magnis yra būtinas elementas kasdieniame žmogaus maisto racione. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) mitybos normas per parą su maistu rekomenduojama gauti: kūdikiams – 40–60 mg, vaikams iki 15 metų – 80–310 mg, jaunuoliai ir vyrai per parą turi suvartoti 350–400 mg, o merginos ir moterys – 300–350 mg magnio. Nėščios ir maitinančios krūtimi moterys papildomai turėtų suvartoti apie 100 mg magnio [1, 6].
Magnis ir širdies ir kraujagyslių ligos
Staigioji mirtis sudaro pusę visų mirčių dėl išeminės širdies ligos. Paradoksalu, tačiau šie pacientai dažnai nepatenka į didelės rizikos grupes, o 55 proc. vyrų ir 68 proc. moterų, mirę staigiąja mirtimi, nebuvo gydyti ar tirti dėl širdies kraujagyslių ligų [6]. Eksperimentiniuose tyrimuose nustatytas magnio trūkumo proaritminis poveikis ir jokio pažeidimo substrato neturinčiai sveikai širdžiai. Magnis teigiamai veikia visas širdies raumens funkcijas: slopina trigerinį automatizmą, mažina ląstelių membranų dirglumą, gerina vainikinę kraujotaką, netrumpina repoliarizacijos, neleidžia išsivystyti kalio trūkumui ląstelėje. Magnis palaiko ląstelės ramybės potencialą, membranos stabilumą ir jaudrumą. Daugelis perspektyviųjų epidemiologinių tyrimų nurodo ryšius tarp magnio ir širdies kraujagyslių ligų, ypač vertinant mirtis ir gyvybei pavojingas situacijas, kaip antai skilvelines artmijas ir staigiąją mirtį. Dažnai hipomagenezemiją lydi ir hipokalemija, QT intervalo ilgėjimas registruojamas elektrokardiogramoje – šie veiksniai didina skilvelinių ritmo sutrikimo atsiradimo riziką [1, 2].
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2014 Nr. 7