Katės įdrėskimo liga. Klinikinis atvejis

Edvardas Kovaliūnas, Rasa Sirtautienė, Andrius Cimbalas

Vilniaus Centro poliklinika, VUL SK Akių ligų centras, VU Medicinos fakultetas

Katės įdrėskimo liga yra bakterinė infekcija, paveikianti limfmazgius, odą, retais atvejais ir akis. Dažniausiai akyse liga pasireiškia kaip granulominis konjunktyvitas, kartu esant padidėjusiems priešausiniams limfmazgiams. Taip pat ši liga yra viena pagrindinių vienpusio neuroretinito priežasčių. Straipsnyje pristatomas katės įdrėskimo ligos sukelto neuroretinito klinikinis atvejis, gydytas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akių ligų skyriuje.

 

Įvadas

Katės įdrėskimo liga (KĮL, angl. cat-scratch disease) – tai infekcinė liga, zoonozė, tipiškai pasireiškianti poūmiu regioniniu limfadenitu ir odos pažeidimu. Akys pažeidžiamos maždaug 6 proc. atvejų [1]. Paprastai akių pažeidimas būna vienpusis. Retais atvejais galimas nervų sistemos pažeidimas.

Ligą sukelia Bartonella henselae – gramneigiama lazdelė. Natūralus šių bakterijų rezervuaras ir jų nešiotojos yra naminės katės, kurioms infekcija yra asimptomė, o bakteriemija tęsiasi mėnesius ar metus. Tarp kačių bakterijas perneša kačių blusos, bakterijos nepersiduoda tiesioginio kontakto tarp kačių metu. Bakterija nuo sveikai atrodančios katės žmogui patenka per odą įdrėskimo ar įkandimo metu iš katės nagų ar burnos ertmės. Didesnė tikimybė žmogui užsikrėsti yra nuo jaunų iki 1 metų kačiukų [2].

Liga paprastai pasireiškia kaip raudonas papulinis ar pustulinis bėrimas odoje, kurio atsiradimą lydi:

                      – subfebrilus karščiavimas;

                      – pykinimas;

                      – regioninė limfodenopatija.

Tačiau bendrųjų simptomų gali ir nebūti ar jie gali būti neryškūs.

Katės įdrėskimo ligos diagnostika pagrįsta šiais kriterijais:

  • anamnezėje kontaktas su kate, ypač jaunu kačiuku;
  • teigiamas antikūnų prieš Bartonella henselae serologinis tyrimas;
  • ligos sukėlėjo nustatymas PGR būdu;
  • laboratoriniai ir radiologiniai tyrimai, paneigiantys kitas infekcijas, kurioms būdinga limfadenopatija;
  • limfmazgio, odos, kepenų biopsinėje medžiagoje randamas granulominis uždegimas (dabar taikoma retai).

Šios ligos gydymas prieštaringas. Kadangi liga yra savaime praeinanti, galima gydymo netaikyti laukiant savaiminio pasveikimo, ypač esant tipiškai lengvai ar vidutinei ligos eigai [3]. Esant sunkiai ligos eigai arba atipiškoms sisteminėms formoms, rekomenduojama skirti sisteminius antibiotikus (doksicikliną, ciprofloksaciną), gliukokortikoidus arba šių vaistų derinį.

Dažniausia ligos klinikinė akių išraiška – Parinaud okuloglandulinis sindromas. Jo dažnis sudaro apie 4 proc. visų katės įdrėskimo ligos atvejų [4]. Šis sindromas pasireiškia kaip atipiškas vienpusis granulominis konjunktyvitas, kartu esant preaurikulinei limfadenopatijai [5]. Konjunktyvitui būdingi rausvi vaskulizuoti mazgeliai vokų junginėje, kartais ir vokų odoje. Kartu su konjunktyvitu būna padidėjęs tos veido pusės priešausinis limfmazgis. Tokiems ligoniams infekcijos patekimo vartais paprastai būna akių vokai arba junginė po katės aplaižymo, įdrėskimo arba įkandimo [6]. Šios ligos fiziniai pokyčiai išnyksta per kelis mėnesius be liekamųjų reiškinių.

Akių infekcija taip pat gali pasireikšti kaip neuroretinitas, rečiau – kaip uveitas (tarpinis uveitas, židininis chorioiditas, panuveitas), eksudacinė makulopatija ar tinklainės kraujagyslių okliuzija. Neuroretinitas, sukeltas katės įdrėskimo ligos, pasireiškia kaip vienpusis neskausmingas regos pablogėjimas, susijęs su centrine skotoma. Jam būdingas regos nervo disko ir tinklainės paburkimas kartu su geltonosios dėmės „žvaigžde“. Padidėjusių limfmazgių, skausmo ar kitų KĮL simptomų paprastai nebūna. Geltonosios dėmės „žvaigždė“ susidaro dėl centrinėje tinklainės dalyje susikaupusių kraujo plazmos lipidų, kurie spinduliškai išsidėsto aplink foveą kaip kieti eksudatai. Paprastai ji susiformuoja, kai disko paburkimas pradeda mažėti [7]. Neuroretinitas praeina tiek su gydymu, tiek be jo. Sveikimas gana lėtas, gali trukti kelis mėnesius. KĮL sukeltą neuroretinitą reikėtų diferencijuoti nuo virusinės infekcijos, sifilio, Laimo ligos, toksoplazmozės, toksokarozės, hipertenzinės retinopatijos, išeminės neuropatijos.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos oftalmologija“ 2014 Nr. 2