Hepatoprotekcijos svarba. Esencialinių fosfolipidų reikšmė apsaugant kepenis

Kepenys apsaugo mūsų organizmą nuo agresyvaus aplinkos poveikio. Kiekvieną dieną į mūsų organizmą patenka pavojingų ir kenksmingų medžiagų. Žalojančios kepenis medžiagos patenka ne tik per užterštą orą, bet ir su maistu, piktnaudžiaujant alkoholiu, taip pat kepenų ligas gali sukelti ir įvairios infekcijos, kurios gali patekti į organizmą ir per nešvarias rankas, ir perpilant užkrėstą kraują ir t. t. Be abejo, iš pradžių kepenys geba susidoroti su kenksmingomis medžiagomis, tačiau ilgainiui kepenų funkcija gali sutrikti.

Sergant kepenų ligomis kinta jų struktūra, vystosi funkcinis nepakankamumas. Siekiant maksimalios kepenų apsaugos, turi būti adekvačiai vartojami hepatoprotektoriai, apsaugantys hepatocitų membraną, atkuriantys „darbinę“ jos dalį – fosfolipidus ir užtikrinantys normalią hepatocitų funkciją.

Hepatoprotektorių reikšmė gydant kepenų pažeidimus

Hepatoprotektoriai padeda atkurti pažeistas kepenų funkcijas, saugo kepenų ląsteles nuo suirimo, skatina jų regeneraciją. Numanomi ir įrodyti poveikiai: ląstelių ir organelių membranų stabilizavimas, antioksidacinis, detoksikuojantis, uždegimą mažinantis, anticholestazinis, antifibrozinis, skatinantis kepenų ląstelių regeneraciją, imunomoduliuojamasis. Pagrindinės hepatoprotektorių grupės: esencialiniai fosfolipidai, silimarinas, ornitino aspartatas ir kt.

90 proc. kepenų audinio sudaro kepenų ląstelės, likusią dalį – endotelio, sinusoidų, kanalėlių, latakėlių ir Kupferio ląstelės. Iš viso apie 300 mlrd. ląstelių. Apskaičiuota, kad ląstelių ir jų organelių membranos užima 33 tūkst. m2. Biologinės membranos yra būtina gyvųjų sistemų dalis.

Fosfolipidai yra pagrindiniai visų ląstelių membranų komponentai, kurie kartu su baltymais, glikolipidais sudaro membranų lipidų baltymų kompleksus. Fosfolipidai susideda iš riebalų rūgščių, kurios yra neopolinės ir sudaro hidrofobinę uodegėlę. Dėl šių savybių fosfolipidai linkę burtis į dvisluoksnę membraną, kuri yra svarbi kokybiškam hepatocito funkcionavimui.

Dabar didžiausia dozė kapsulėje – Essentiale® forte N 600 mg

Nepriklausomai nuo hepatocitų membranų ar kitų ląstelės struktūrų pažeidimų kepenų pažeidimas gali būti susijęs su sumažėjusiu fosfolipidų kiekiu ar pakitusia fosfolipidų sudėtimi. Esant kepenų pažeidimui, labai svarbu apsaugoti svarbiausią hepatocitų „darbinę“ dalį – fosfolipidus ir užtikrinti normalią jų funkciją.

Dabar vaistinėse jau galima įsigyti didesnės dozuotės EFL šaltinį, vaistinį preparatą – Essentiale® forte N 600 mg, kuris turi būtinųjų fosfolipidų, reikalingų atkurti pažeistoms hepatocitų membranoms bei jų funkcinam vientisumui.

Essentiale® forte N 600 mg sudėtyje yra fosfolipidų, sudarytų iš natūralių fosfatidilcholino digliceridinių esterių, kuriuose daugiausia nesočiųjų riebalų rūgščių: linolio (apie 70 proc.), linoleno ir oleino. Essentiale® forte N 600 mg esančių fosfolipidų cheminė struktūra atitinka endogeninių fosfolipidų struktūrą, todėl jie ir vadinami esminiais – būtinaisiais – fosfolipidais (EFL).

Vartojant šį vaistą, nesočiosios nepakeičiamosios fosfolipidų rūgštys įsiterpia į pažeistų kepenų ląstelių membraną, taip užtikrindamos jos vientisumą, bei reguliuoja ląstelių riebalų apykaitą. Patekę į tulžį, fosfolipidai aktyvina cholesterolio apykaitą, mažina tulžies litogeninį indeksą ir trukdo susidaryti tulžies akmenims.

Tyrimai rodo, kad fosfolipidai su fermentais, prisijungusiais prie membranos, sudaro funkcinius vienetus, kurie gali didinti fermentų aktyvumą ir palaikyti fiziologinę gyvybiškai svarbių metabolizmo procesų eigą. Fosfolipidai įsitraukia į sutrikusį lipidų metabolizmą (reguliuoja lipoproteinų metabolizmą), todėl neutralūs riebalai ir cholesterolis virsta pernešamomis formomis (ypač padidėja didelio tankio lipoproteinų receptorių geba prijungti cholesterolį), susidaro sąlygos jų oksidacijai.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2014 Nr. 6