2013 metų Europos kardiologų draugijos (EKD) arterinės hipertenzijos gydymo gairėse nurodoma, kad diuretikai (tiazidiniai, cholartalidonas, indapamidas), beta adrenoblokatoriai (BAB), kalcio kanalų blokatoriai (KKB), angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI) ir angiotenzino receptorių blokatoriai (ARB) – visi vienodai tinkami bei rekomenduojami pradėti arterinės hipertenzijos (AH) gydymą ir jį tęsti monoterapija ar deriniais.
Vienas geriausiai ištyrinėtų, daugiausia gydytojų skiriamų ir dažniausiai vartojamų ARB yra valsartanas. Jo efektyvumas, papildomas palankus, apsauginis poveikis įrodytas daugybe klinikinių tyrimų, apėmusių per 100 tūkst. pacientų. Valsartanas yra gerai toleruojamas, labai plataus terapinio lango (intervalas tarp saugios ir veiksmingos dozės), todėl siekiant ryškesnio organus apsaugančio poveikio gali būti saugiai vartojamas gerokai didesne už įprastinę doze.
ARB ir diuretiko derinys arterinei hipertenzijai gydyti
Svarbu tai, kad renino angiotenzino aldosterono sistemos (RAAS) blokada ne tik padeda reguliuoti arterinį kraujo spaudimą (AKS), bet ir pagerina pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) baigtis. Daugeliu klinikinių tyrimų įrodyta valsartano širdies ir kraujagyslių sistemą tausojantis poveikis. Tai vienintelis ARB, turintis tris patvirtintas indikacijas gydyti pacientus, sergančius AH, širdies nepakankamumu, patyrusiems ūminį miokardo infarktą.
Deja, klinikinėje praktikoje dažnam ligoniui vieno hipotenzinio vaisto norint AKS sumažinti iki tikslinio nepakanka. 2013 m. Europos hipertenzijos draugijos ir Europos kardiologijos draugijos gairėse pabrėžiama, esant nedaug padidėjusiam AKS ar mažai–vidutinei rizikai, antihipertenzinį gydymą rekomenduojama pradėti vienu vaistu (monoterapija), o gydymą dviejų vaistų deriniu reikėtų apsvarstyti, jeigu sistolinis/diastolinis AKS 20/10 mm Hg viršija tikslinį arba ligonis priskiriamas didelės ŠKL rizikos grupei (2 lentelė).
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 10, 2014