Cukrinis diabetas (CD) – viena aktualiausių ir grėsmingiausiai plintančių 21 a. sveikatos problemų. Prognozuojama, kad 2025-aisiais CD ligonių skaičius sieks 380 mln., arba 7,3 proc., o 2030-aisiais išaugs iki 438 mln. Lietuvoje šiuo metu CD diagnozuotas 5 proc. gyventojų, o kasmet mūsų šalyje nuo jo miršta 3543 asmenys. Pagrindinė mirties priežastis – išeminė širdies liga ir miokardo infarktas. Nemažėja ir kitų lėtinių komplikacijų, kurios skatina ankstyvą senėjimą, mažina darbingumą, sukelia negalią bei pagreitina mirtingumą.
Gera glikemijos kontrolė apsaugo nuo smulkiųjų kraujagyslių komplikacijų (retinopatijos, nefropatijos, neuropatijos) arba jas atitolina ir gali sumažinti stambiųjų kraujagyslių pokyčius sergant tiek 1, tiek 2 tipo CD. Deja, dėl taikomų CD gydymo režimų netobulumo neretai pasitaiko jatrogeninė hipoglikemija, todėl skiriant vaistus CD gydyti, ypač jų derinius, būtina apsvarstyti visus už ir prieš.
Hipoglikemijos pasekmės
Hipoglikemija – labiausiai ribojantis veiksnys siekiant gerai kontroliuoti glikemiją. Hipoglikemijos epizodų patiria apie 90 proc. pacientų, vartojančių insuliną [4]. Hipoglikemija sukelia nerimą ir sąmyšį, nors ilgalaikio smegenų pažeidimo pavojus po trumpalaikės hipoglikemijos nėra įrodytas. Nerimą kelią nejuntamos hipoglikemijos, kai išnyksta adrenerginiai perspėjantys simptomai, kai dėl ilgai trunkančios hiperglikemijos pažeidžiama autonominė nervų sistemą. Hipoglikemijos gali nejusti ir tie asmenys, kuriems glikemija koreguojama labai gerai (HbA1c
Esant diabetinėms stambiųjų kraujagyslių komplikacijoms, hipoglikemija gali turėti rimtų pasekmių: hipoglikemijos stimuliuojama simpatoadrenerginė sistema ir padidėjusi epinefrino sekrecija gali didinti ektopinį aktyvumą ir sukelti širdies ritmo sutrikimus, miokardo išemiją. Ūminė hipoglikemija pavojinga pacientams sergantiems išemine širdies liga. Esant ryškiai vainikinių arterijų stenozei, staigūs širdies veiklos, kraujo krešėjimo ir klampumo pakitimai kartu su ūmine hipoglikemija gali išprovokuoti vainikinių arterijų trombozę ir miokardo infarktą. Taip ji gali sumažinti glomerulų filtraciją ir sulėtinti inkstų kraujotaką.
Intensyvaus HbA1c, mažinimo sąsaja su širdies ir kraujagyslių ligomis
2008 metais „The New England Journal of Medicine“ aprašytas tyrimas, kuriuo vertinta, ar intensyvus 2 tipo CD gydymas greitai mažinant HbA1c iki rekomenduojamo dydžio sumažina širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) komplikacijų riziką, kai ŠKL jau diagnozuota ar yra papildomų jos rizikos veiksnių. Atsitiktinių imčių tyrime dalyvavo 10251 pacientas (vidutinis amžius – 62,2 m.), vidutinė HbA1c koncentracija – 8,1 proc., 38 proc. – moterų, 35 proc. buvo patyrę ŠKL komplikaciją. Pacientai buvo suskirstyti į grupes: intensyvaus gydymo, kai tikslinis HbA1c dydis – mažiau nei 6,0 proc., ir standartinio gydymo, kai tikslinis HbA1c dydis – 7,0–7,9 proc. Pirmaisiais tyrimo metais intensyvaus CD gydymo grupėje HbA1c sumažintas iki 6,4 proc., o standartinio – iki 7,5 proc. [6].
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 10, 2014