Justinas Vaitkus, doc. dr. Saulius Vaitkus, Milda Pucėtaitė *
LSMU MA Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika, *LSMU MA Medicinos fakultetas
Grybelinis rinosinusitas – grybelių sukeltas ūminis ar lėtinis nosies ir prienosinių ančių gleivinės uždegimas. Suskaičiuojama nuo 20 tūkst. iki 1,5 mln. skirtingų grybelių rūšių. Tačiau tik kelios dešimtys iš tikrųjų gali sukelti infekcines ligas žmonėms. Grybelinis rinosinusitas yra klasifikuojamas į dvi pagrindines formas: invazinę ir neinvazinę. Neinvazinei formai priskiriama saprofitinė grybelinė kolonizacija, micetoma (grybelio kamuolys), alerginis grybelinis rinosinusitas, o invazinei – ūminis žaibinis invazinis grybelinis rinosinusitas, lėtinis invazinis grybelinis rinosinusitas, granuliomatozinis invazinis grybelinis rinosinusitas. Šiame straipsnyje apžvelgiama grybelinio rinosinusito formų klinika, diagnostika ir gydymas.
Įvadas
Grybelių randama visoje aplinkoje, todėl žmonės kasdien neišvengiamai su jais susiduria. Dažniausiai grybelis į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus. Laimei, mūsų imuninė sistema padeda užkirsti kelią grybelio sukeliamai infekcijai. Tiems, kuriems grybelis visgi sukelia ligą, dažniausiai ji būna gerybinės neinvazinės formos. Deja, daliai pacientų pasireiškia invazinė ligos forma. Kadangi invazinė grybelinė infekcija pasireiškia labai agresyvia eiga ir lemia labai didelį mirtingumą, itin svarbu, jog gydytojai savo praktikoje gebėtų laiku atskirti invazinę ligos formą nuo neinvazinės.
Mikologija
Grybelių yra nuo 20 tūkst. iki 1,5 mln. rūšių. Infekcines ligas žmonėms gali sukelti tik kelios dešimtys jų. Dvi pagrindinės grybelio formos yra mielės ir pelėsiai. Mielės – vienaląstis apie 3–15 µm skersmens organizmas, kuris dauginasi nelytiniu pumpuravimosi būdu. Jeigu pumpurai neatsiskiria, šie grybeliai sudaro vientisą grandinę, vadinamą pseudohifu. Pelėsiai yra daugialąsčiai organizmai apie 2–10 µm skersmens. Jie šakojasi į struktūras vadinamas hifais.
Kitas labai svarbus grybelinio organizmo komponentas yra spora. Spora – tai reprodukcinė struktūra, kuri gaminama nepalankiomis grybeliui sąlygomis. Sporos gali atlaikyti daugelį nepageidaujamų sąlygų ir plačiai išplinta aplinkoje. Kai sporos patenka į palankias sąlygas, jos pradeda augti. Manoma, jog dažniausiai grybeliai į žmogaus organizmą, patenka per kvėpavimo takus sporų pavidalu.
Grybelinio rinosinusito klasifikacija
Grybelinis rinosinusitas klasifikuojamas į dvi pagrindines formas: invazinę ir neinvazinę. Neinvazinei formai priskiriama saprofitinė grybelinė kolonizacija, micetoma (grybelio kamuolys), alerginis grybelinis rinosinusitas, o invazinei – ūminis žaibinis invazinis grybelinis rinosinusitas, lėtinis invazinis grybelinis rinosinusitas, granuliomatozinis invazinis grybelinis rinosinusitas.
Saprofitinė grybelinė kolonizacija. Grybelis auga nosies, ančių gleivinės paviršiuje, jos nepažeidžia ir sudaro pluteles (šašus). Būdinga neryški sinusito simptomatika ar besimptomė eiga. Diagnozuojama endoskopijos metu pastebėjus šašus (pluteles). Gydoma plaunant nosį ir ančius, kad plutelės pasišalintų. Pacientas turėtų lankytis pas gydytoją kas savaitę kartoti endoskopijos ir šalinti plutelių, iki visiškai pasveiksta.
Grybelio kamuolys (micetoma) – grybelio micelio sankaupa viename ar keliuose prienosiniuose ančiuose be invazinių ar granuliomatozinių ančių gleivinės pakitimų. Liga prasideda, kai įkveptos grybelio sporos patenka į prienosinius ančius ir pradeda daugintis (69–86 proc. grybelio sporos patenka į žandinius ančius). Dažniausiai grybelio kamuolį sudaro Aspergilus rūšis.
Ligos simptomai pasireiškia micetomai užėmus visą ančio spindį ar užkimšus ančio angą, dėl to ji nėra specifiški, o labiau mėgdžioja lėtinio rinosinusito kliniką: spaudimas veido srityje, skausmas, nosies užgulimas, rinorėja. Tik micetomai labai būdingas simptomas yra nuolatinis blogas kvapas, kurį jaučia pats ligonis. Apžiūrint matoma lengvai uždegimo apimta nosies gleivinė, apie 10 proc. pacientų randama polipų. Liga diagnozuojama pagal endoskopijos, kompiuterinės tomografijos (KT) ir biopsijos duomenis. Dažniausiai liga diagnozuojama atlikus KT tyrimą. Kompiuterinėje tomogramoje 59–96 proc. atvejų matomas vienas visiškai arba iš dalies užsikimšęs prienosinis antis, o kame – švytintis darinys, kurio švytėjimo intensyvumas toks pat kaip kaulo ar metalo (1 pav.).
Plačiau skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijose“ 2014, Nr. 2