Valdonė Misevičienė, Dovilė Lukoševičiūtė-Zikė
LSMU MA Vaikų ligų klinika
Kosulys – tai apsauginis refleksas, dėl kurio pašalinamos susikaupusios gleivės ar svetimkūniai, patekę į kvėpavimo takus. Beje, tai vienas dažniausių simptomų, dėl kurio nerimauja tėvai ir skuba pas pediatrą, šeimos gydytoją. Kosulys sutrikdo kasdienę veiklą, mokymąsi, vaiko ir šeimos narių nakties miegą. Svarbu tinkamai įvertinti kosulio tipą, nustatyti jo priežastis ir skirti adekvatų gydymą.
Kosulys ir gleivių hipersekrecija
Ūminį kosulį dažniausiai sukelia viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų infekcijos. Vaikams po persirgtos kvėpavimo takų infekcijos įsijautrina kosulio receptoriai, todėl net ir nurimus infekcijai kosulys dar ilgai išlieka. Dvejus metus trukusiame perspektyviajame kohortiniame tyrime nustatyta, kad dažniausias kvėpavimo takų patogenas, sukeliantis užsitęsusį kosulį, yra rinovirusas (32 proc.), kokliušas (17 proc.) ir respiracinis sincitijaus virusas (11 proc.). Perspektyvieji tyrimai rodo, kad mažų vaikų ūminis kosulys 50 proc. atvejų trunka iki 10 dienų, 90 proc. – iki 25 dienų ir 10 proc. – 3–4 savaites.
Kosulys pats yra kvėpavimo takus išvalanti ir gydomoji priemonė, todėl gydyti kosulio, juolab slopinti, dažniausiai nereikia. Įvairūs nereceptiniai vaistai nuo kosulio – dekongestantai, antihistamininiai ar net kosulį slopinantys vaistai – kosulio negydo ir gali sukelti nepageidaujamų reakcijų.
Ūminio kosulio, susijusio su kvėpavimo takų infekcija, gydymas dažniausiai yra simptominis: pakankamas skysčių vartojimas, nosies higiena, kartais – izotoninio ar 2–3 proc. natrio chlorido tirpalo inhaliacijos. Tačiau inhaliacijos su papildomomis medžiagomis (eukaliptų, kitų vaistažolių ekstraktais) gali dirginti uždegimo ir taip sudirgintus kvėpavimo takus bei paūminti kosulį, ypač alergiškiems asmenims.
Kosulio receptorių, kuriuos dirgina susikaupusios gleivės, yra daug viršutinių kvėpavimo takų zonoje, todėl neretai kosima ne tik sergant apatinių kvėpavimo takų ligomis, bet ir ausų uždegimu, adenoiditu, prienosinių ančių uždegimu ar panašiai. Kosint dar labiau dirginami kosulio receptoriai, didėja gleivių hipersekrecija, jos tampa klampios, tąsios. Kvėpavimo takuose susikaupusios gleivės yra puiki terpė daugintis mikroorganizmams, susidaro sąlygos infekcijai plisti, o tai sunkina gydymą. Vaikams ypač sunku atkosėti susikaupusį sekretą iš kvėpavimo takų, be to, sirgdami jie prasčiau geria, yra mažiau judrūs. Todėl kartais, gydant kosulį, reikalingas papildomas kosulį veikiantis vaistas, kuris gerai skystina gleives ir skatina atsikosėjimą.
Ambroksolio preparatai
Dažniausiai klinikinėje praktikoje vartojamas ir plačiausiai ištyrinėtas klinikiniais tyrimais vaistas – ambroksolio hidrochloridas. Įrodytas jo efektyvumas gydant ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų kvėpavimo takų ligas. Ambroksolis – bromheksino metabolitas, pusiau sintetinis produktas, gautas iš vazicino, atkosėjimą gerinančios augalinės medžiagos, kuri kaip gydomoji priemonė naudota dar senovės Rytuose. Europoje 1965 m. bromheksinas buvo pristatytas kaip vaistas, skirtas gydyti kvėpavimo organų ligoms. Vėliau atrastas ambroksolis pranoko pirmtaką efektyvumu, farmakokinetinėmis savybėmis.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2015 Nr. 1