Vis dažniau į gydytojus kreipiasi žmonės dėl deginančio skausmo už krūtinkaulio, kylančio kaklo link, sustiprėjančio po valgio, ypač atsigulus, lenkiantis į priekį. Tokie nemalonūs pojūčiai, varginantys ne rečiau kaip du kartus per savaitę ir trikdantys žmogaus kasdienę veiklą, apibrėžiami kaip gastroezofaginio refliukso liga (GERL), o šnekamojoje kalboje vadinama „rėmens graužimu“. Ši liga vargina tada, kai rūgštus skrandžio turinys grįžta atgal į stemplę.
Gastroezofaginio refliukso ligos paplitimas visame pasaulyje didėja, ypač – gerai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Ši liga nustatoma apie 10 proc. visos populiacijos. Lietuvoje GERL taip pat diagnozuota 10 proc. gyventojų, iš jų 9,5 proc. susirgusiųjų stemplėje turi erozijų, o 0,4–0,8 proc.
– Bareto stemplę, kitaip dar vadinamą ikivėžinę būklę. GERL simptomus turintys pacientai iki kreipimosi pas gydytoją vidutiniškai kenčia daugiau kaip 1,5 metų. Gastroezofaginio refliukso liga gali susirgti bet kuris asmuo. Ligos rizika didėja su amžiumi. Vyrai serga dažniau nei moterys, baltieji – dažniau nei juodaodžiai.
Priežastys
Tai pakankamai dažna liga, ypač išsivysčiusiose šalyse. Tikslus skaičius nežinomas, nes ne visi sergantieji kreipiasi į gydytoją. GERL atsiradimo mechanizmas labai sudėtingas ir ne visai aiškus. Skrandis gamina druskos rūgštį, kuri būtina normaliam maisto virškinimui. Skrandį dengianti gleivinė gamina daug gleivių, apsaugančių ją nuo žalingo rūgšties poveikio. Toje vietoje, kur stemplė pereina į skrandį, yra raumeninis raukas (mediciniškai vadinamas sfinkteriu). Ryjant maistą jis atsipalaiduoja ir laisvai praleidžia maistą, vėliau susitraukia ir neleidžia skrandžio turiniui grįžti atgal į stemplę. Be to, stemplei būdingi peristaltiniai judesiai, kuriais maistas, seilės, kartu ir patekęs rūgštus skrandžio turinys stumiami žemyn į skrandį. Jei stemplės peristaltika ir rauko funkcija nesutrikusi, rūgšties patekimas į stemplę didelės žalos nepadaro. O GERL priežastis yra stemplės rauko atsipalaidavimas tarp valgių. Tada skrandžio rūgštis pakyla į stemplę ir dirgindama sukelia stemplės gleivinės uždegimą, kuris gali nulemti paviršinių žaizdelių (erozijų) atsiradimą bei kraujavimą iš jų. Po tam tikro laiko gali vystytis stemplės susiaurėjimas, atsirasti rijimo sutrikimai, o ilgainiui net ir stemplės vėžys.
Gastroezofaginio refliukso ligą gali išprovokuoti keletas veiksnių:
- maistas: kava, šokoladas, aštrus, riebus, keptas maistas, česnakai, svogūnai, pomidorų padažas, mėtos, apelsinai, obuoliai, alkoholis ir kt.
- gausus valgymas;
- prigulimas pailsėti tuoj po valgio;
- kai kurie vaistai, pavyzdžiui, raminamieji, kraujospūdį mažinantys vaistai, nitratai ir kt.;
- kai kurios medicininės būklės: diafragminė išvarža, cukrinis diabetas, nėštumas, nutukimas ir pan.
Negalavimai, kuriuos sukelia gastroezofaginio refliukso liga
Pagrindinis simptomas yra rėmuo – deginančio, graužiančio pobūdžio skausmas ir diskomfortas už krūtinkaulio. Šį simptomą būtina atskirti ir nesumaišyti su galimu skausmu dėl ūmios širdies patologijos (pvz., miokardo infarkto). Rūgštys, patekusios į burną, gali lemti ir staigų burnos prisipildymą seilėmis, deginimo jausmą burnoje, nemalonų skonį burnoje ar kąsnio jutimą gerklėje. Dažnai pasireiškia stiprus raugėjimas oru, maisto atpylimas, skrandžio pilnumo jausmas, pykinimas, pilvo pūtimas. Net tokie, atrodytų, nieko bendra su virškinamuoju traktu neturintys simptomai, kaip rytinis balso užkimimas, dažnas krenkštimas, gerklės skausmas, bronchinės astmos epizodai, gali būti sukelti būtent gastroezofaginio refliukso ligos. Kadangi rūgštus skrandžio turinys dirgina ir kvėpavimo takus, 40 proc. atvejų lėtinio sauso kosulio priežastis yra gastroezofaginio refliukso liga.
Daugeliui žmonių, sergančių šia liga, dėl šių varginančių simptomų ženkliai suprastėja gyvenimo kokybė. GERL simptomams nuolat kartojantis vystosi stemplės gleivinės uždegimas (ezofagitas), kuris gali komplikuotis randų susidarymu. Dėl susiaurėjusios stemplės pasunkėja, o kartais ir išvis yra negalimas rijimas, tad tokiai būklei reikalinga neatidėliotina gydytojo pagalba. Atpylimas rūgščiu skrandžio turiniu skatina ir kraujuojančių žaizdelių (erozijų) susidarymą.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2015 Nr. 2