Plaučių embolija (PE) –didžiulė šiuolaikinės medicinos problema. Staigi plaučių arterijos šakų okliuzija gali sąlygoti ūminį, gyvybei grėsmingą, bet potencialiai grįžtamą dešiniojo skilvelio nepakankamumą. PE diagnozę nustatyti dažnai yra sunku, dalis atvejų lieka neatpažinti. Tuo tikslu šiais metais Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Pulmonologų ir alergologų draugija, Trombozės ir hemostazės draugija, Intensyviosios terapijos draugija ir Branduolinės medicinos draugija atnaujino plaučių embolijos diagnostikos, gydymo ir profilaktikos rekomendacijos.
Plačiau pakomentuoti šių gairių atnaujinimo priežastis paprašėme Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Pulmonologijos ir imunologijos klinikos profesorių Skaidrių Miliauską.
2013 m. Jūsų vadovaujama daugiadisciplinė autorių grupė pristatė plaučių embolijos diagnostikos, gydymo ir profilaktikos rekomendacijas. 2014 m. rugsėjį Europos kardiologų draugija atnaujino ūminės plaučių embolijos diagnostikos ir gydymo gaires. Remiantis jomis, buvo atnaujintos ir lietuviškosios plaučių embolijos diagnostikos, gydymo ir profilaktikos rekomendacijos. Kodėl taip skubiai?
Pastaraisiais metais iš esmės pasikeitė daugelyje pasaulio šalių naudojami PE diagnostikos ir gydymo algoritmai. Sukurti saugesni ir patogesni vartoti naujieji geriamieji antikoaguliantai. Taipogi iki šiol Lietuvoje įvairių specialybių gydytojams nemažai painiavos keldavo PE diagnozės formulavimas bei skirtingų diagnostinių terminų vartojimas. Tuo tikslu prieš porą metų išleidome pirmąją mokomąją knygelę. Per šį trumpą laikotarpį atsirado naujų duomenų apie PE diagnostiką ir gydymą. Sukurti ir patvirtinti supaprastinti PE klinikinės tikimybės įvertinimo klausimynai, patikslintos D-dimero koncentracijos normos atsižvelgiant į amžių ir kt. Venų trombinės embolijos (VTE) gydymui ir profilaktikai patvirtinti dar du (artimiausiu metu turėtų būti ir trečias) saugesni ir patogesni vartoti naujieji geriamieji antikoaguliantai, prabilta apie galimybę PE ligonius anksti išrašyti iš stacionaro ir gydyti namuose. Visa tai sąlygojo būtinybę išleisti naujas PE diagnostikai, gydymui ir profilaktikai skirtas rekomendacijas.
Plaučių arterijos trombinė embolija – viena pavojingiausių būklių klinikinėje praktikoje. Laiku ją diagnozavus ir pradėjus gydyti galima užkirsti kelią grėsmingoms komplikacijomis. Kada gydytojas turėtų įtarti PE?
PE klinikinė išraiška labai įvairi: nuo besimptomės iki staigios mirties. Kaip ir GVT, PE negali būti diagnozuojama remiantis tik klinikiniais duomenimis, nes simptomai ir požymiai nėra pakankamai specifiški ir jautrūs. Įtariant PE iš turimų klinikinių duomenų, labai svarbu teisingai interpretuoti tyrimų rezultatus ir pasirinkti tolesnę diagnostikos taktiką. PE gali pasireikšti trimis sindromais: 1) ūmine cor pulmonale (dusulys, tachikardija, širdies plakimas, arterinio kraujospūdžio mažėjimas, obstrukcinis šokas); 2) plaučių infarktu (pleuriniai skausmai, dusulys, kraujo atkosėjimas); 3) vien tik pasikartojančiu dusuliu. Kartais dar išskiriamas sinkopės sindromas dėl blogo širdies ir plaučių rezervo sergant lėtinėmis širdies ar plaučių ligomis.
Daugiau kaip 90 proc. atvejų PE įtariama pasireiškus klinikiniams simptomams: dusuliui, krūtinės skausmui arba sinkopei (kartu arba atskirai). Nesant širdies ar plaučių ligų, dusulys, tachipnėja ar krūtinės skausmai nustatomi 97 proc. PE atvejų. Pleurinis skausmas su dusuliu ar be jo kyla dėl distalinių embolų sukeliamo pleuros dirginimo, krūtinės ląstos rentgenogramoje gali būti matoma konsolidacija (plaučių infarktas). Prisidėjus bakterinei infekcijai, gali išsivystyti pneumonija ir pleuritas. Izoliuotą ūminį dusulį dažniausiai lemia centrinių plaučių arterijų, esančių toliau nuo pleuros, okliuzija. Hemodinamikos pokyčiai tokiu atveju būna gerokai ryškesni nei ištikus plaučių infarktui. Širdies ar plaučių ligomis sergantiems ligoniams progresuojantis dusulys gali būti vienintelis PE požymis. Šokas (sisteminė arterinė hipotenzija, oligurija, ūminis dešiniojo skilvelio nepakankamumas) greičiausiai atsiranda dėl centrinių plaučių arterijų embolų. Tiriant dėl PE, būtina įvertinti VTE rizikos veiksnius. Apie 30 proc. PE atvejų, aiškaus rizikos veiksnio nenustatoma.
Plačiau skaitykite „Pulmonologija, imunologija ir alergologija“ Nr. 1, 2015