Podagra – metabolinis sutrikimas, pasireiškiantis lėtine hiperurikemija, kuri diagnozuojama esant padidėjusiai šlapimo rūgšties koncentracijai. Sergant šia liga, minkštuosiuose audiniuose susidaro mikroskopinės ar makroskopinės mononatrio uratų monohidrato kristalų sankaupos (tofusai), sukeliančios ūminį sąnario bei apie jį esančių audinių uždegimą, pasireiškiantį labai stipriu skausmu. Taigi kasdienėje klinikinėje praktikoje labai svarbu laiku pastebėti ligą ir tinkamai kontroliuoti hiperurikemiją. Apie puratų metabolizmo sutrikimus, hiperurikemijos gydymą bei tinkamą podagros valdymą kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vidaus ligų centro vadovu prof. Virginijumi Šapoka.
Priminkite, kokie yra hiperurikemijos tipai?
Skiriami du persistentinės hiperurikemijos tipai: pirminė hiperurikemija (paneigus kitas gretutines ligas ar būkles, taip pat vaistų, galinčių trikdyti šlapimo rūgšties gamybą ar ekskreciją, įtaką) ir antrinė, kurią išprovokuoja gretutinės ligos, vaistai, toksinai, maisto produktai, skatinantys aktyvesnę uratų gamybą ar mažinantys jų išsiskyrimą per inkstus.
Kokios ligos ir vaistai gali sutrikdyti šlapimo rūgšties metabolizmą?
Tai žvynelinė, limfomieloproliferacinės ligos, Dauno sindromas, įvairios hemolizinės ligos, piktybinės ligos, nutukimas, III, V, VII tipo glikogenozė ir besitęsianti audinių hipoksija. Be to, hiperurikemija neretai išsivysto dėl gausesnio purinų suvartojimo su maistu, gausaus etanolio, fruktozės, nikotino rūgšties didesnio kiekio ilgalaikio vartojimo, pakeičiamojo gydymo kasos fermentais, vitamino B12 stokos, citotoksinių vaistų, diuretikų ar mažų salicilatų (aspirino) dozių.
Per kiek laiko, užsitęsus hiperurikemijai, gali išsivystyti podagra?
Hiperurikemija gali tęstis visą gyvenimą, bet podagra niekad neišsivystys. Apie 20 proc. asmenų vidutiniškai po 15–20 m. gali pasireikšti pirmas ūminis sinovitas, t. y. uratų sukeltas sąnario asepsinis uždegimas ar destrukcija. Taigi hiperurikemija yra būtina, bet nepakankama uratų kaupimosi priežastis, todėl ji neturėtų būti visiškai tapatinama su klinikiniu sindromu – podagra.
Kokios yra podagros raidos stadijos?
Skiriamos keturios stadijos: besimptomė hiperurikemija, ūminiai priepuoliai, besimptomis laikotarpis tarp priepuolių ir pažengusi tofusinė podagra.
Kada klinikinėje praktikoje vis dėlto reikėtų pradėti reguliuoti hiperurikemiją?
Dažniausiai šlapimo rūgšties koncentraciją mažinantis gydymas pradedamas iš karto po pirmojo podagros priepuolio. Taip pat esant besimptomei hiperurikemijai, t. y. kai priepuolio dar nėra buvę, ypač jeigu podagra serga giminaičiai ar nustatoma labai didelė šlapimo rūgšties koncentracija (daugiau kaip 670 µmol/l vyrams ir daugiau kaip 560 µmol/l moterims). Kartais laukiama antrojo priepuolio ir tik tada pradedamas šlapimo rūgšties kiekį mažinantis gydymas. Remiantis EULAR gairėmis, specifinis gydymas uratų sankaupą mažinančiais vaistais skiriamas tik nustačius podagros diagnozę.
Kokie vaistai laikomi pirmaeiliais podagros profilaktikai?
Noriu pabrėžti, kad podagros gydymas skiriamas į ūminio priepuolio gydymą ir profilaktinį gydymą. Kalbant apie pastarąjį, įvairių šalių autoritetingos reumatologų organizacijos pirmaeiliais nurodo santino oksidazės inhibitorius: alopurinolį arba febuksostatą, o jeigu yra kontraindikacijų juos vartoti ar jie netoleruojami, skirtinas probenecidas. Lietuvoje pirmos eilės vaistas yra alopurinolis, ir tik tada, kai jis netoleruojamas, gydoma febuksostatu (registruotas Adenuric pavadinimu. – Red. past.).
Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2015 Nr. 4
Nuotraukoje – profesorius V. Šapoka