Beveik trečdalį savo gyvenimo žmogus pramiega. H. Heinė yra pasakęs, kad „miegas – pats puikiausias išradimas“. Daugelio iš mūsų miegas laikomas savaime suprantamu dalyku, ir apie jį susimąstome tiktai tada, kai prasideda jo sutrikimai. Miegas – tai organizmo būklė, atsiradusi dėl centrinės nervų sistemos (CNS) veiklos paros ritmo svyravimų, jos metu vyksta intensyvus organizmo energinių ir funkcinių resursų atsinaujinimas ir kaupimas.
Miegas susijęs su padidėjusiu miego centro aktyvumu smegenų kamiene, atsiradusiu dėl sąlyginio paros periodo reflekso bei įprastų žmogui miego sąlygų. Apie miego reikšmę byloja faktas, kad 72 valandų būklė be miego sukelia psichinės veiklos dezintegraciją, haliucinacijas, depersonalizaciją ir derealizaciją; tolesnis būdravimas gali būti pavojingas gyvybei. Nustatyta, kad tarp asmenų, miegančių mažiau kaip 6 val., ženkliai didesnis mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Tyrimais nustatytas vidutinis kritinis miego laikas – ne mažiau kaip 5,5 val.
Nemiga
Iš įvairių miego sutrikimų dažniausiai pasitaiko nemiga, kai būna sunku užmigti, dažnai prabundama naktį ir/ar per anksti ryte. Varginant nemigai miegas būna negilus, pacientas nesijaučia pailsėjęs, dažnai skundžiasi silpnumu, sumažėjusiu darbingumu, negebėjimu susikaupti, dėl to nukenčia gyvenimo kokybė. JAV įvairiais miego sutrikimais skundžiasi apie 36 procentus gyventojų, lėtinė nemiga kamuoja apie 40 mln. žmonių, moterys serga 1,3 karto dažniau nei vyrai. Periodiniais miego sutrikimais skundžiasi dar apie 30 mln. gyventojų. Dėl nevisaverčio nakties miego ir mieguistumo dieną per metus 250 tūkst. žmonių patiria traumas, apie 40 tūkst. – žūva. Su tuo susiję nuostoliai sudaro 100 mlrd. dolerių per metus. Įvairių apklausų duomenimis, savo miegu nepatenkinti 43 proc. Brazilijos, 14 proc. – Austrijos, 10 proc. – Japonijos, 11 proc. – Suomijos, net 45 proc. Rusijos gyventojų. Statistika liudija, kad iki 30 proc. automobilių avarijų įvyksta vairuotojams užmigus prie vairo.
Dažniausios nemigos priežastys yra šios:
- situacinės (psichofiziologinės) – stiprios emocijos (teigiamos ir neigiamos), laiko juostų kaita, naktinis darbas, triukšmas;
- įvairių vaistų (antihipertenzinių, antiaritminių, stimuliuojančių antidepresantų ir neuroleptikų, kofeino ir kt.), alkoholio vartojimas, rūkymas;
- somatinės ligos – opaligė, refliuksinis ezofagitas, išeminė širdies liga, hipertenzija, tireotoksikozė, Parkinsono liga, diabetinė neuropatija ir pan.;
- psichikos ligos, neurozės.
Nemiga gali būti trumpalaikė (iki 2 savaičių), intermituojanti (periodinė) ir lėtinė (daugiau kaip 3 savaites).
Įvairių autorių duomenimis, kas trečias pacientas bendrojoje praktikoje skundžiasi įvairiais miego sutrikimais, kas ketvirtam iš besikreipiančiųjų tie sutrikimai yra sunkūs. Lietuvoje, 2008 metais Kauno medicinos universitete ir Biomedicininių tyrimų institute atliktas Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas, kuris parodė, kad beveik kas antra vyresnė nei 45 metų moteris ir kas ketvirtas net ir jaunas vyras ar moteris skundžiasi nemiga.
Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2015 Nr. 4