Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Skaidra Valiukevičienė puikiai žino, kaip gyvena šalies dermatologai – kaip jiems sekasi, kas jiems šiandien aktualiausia, kuo gali pasidžiaugti, o kas – neramina. Pateikėme profesorei kelis klausimus.
Gerbiama profesore, kokia šiandien situacija šalyje, gydant odos ligas? Kokie yra ir kaip kinta pacientų srautai? Kas dermatologams kelia didžiausią nerimą?
Šalies dermatologai šiandien stebi nuolat didėjantį odos ligomis sergančių pacientų srautą. Per paskutinį dešimtmetį sparčiai auga pacientų, kurie serga lėtinėmis odos uždegimo ligomis ir odos navikais, skaičius. Tai siečiau su lietuvių darbingo amžiaus ribos ir vidutinio amžiaus ilgėjimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog daugėja piktybinių odos navikų ir jų pirmtakų – ikinavikinių odos ligų, ypač tarp vyresnio amžiaus ligonių. Sergančiųjų odos karcinoma vidutinis amžius yra apie 70–75 metai. Pagrindiniai rizikos veiksniai – šviesi oda ir ultravioletinių spindulių poveikis. Lietuvos vėžio registro 2011 metų duomenys ir epidemiologiniai tyrimai skelbia, jog Lietuvoje sergamumas piktybiniais odos navikais (ne melanoma) siekia 77,1 atvejį 100 gyventojų ir pirmauja tarp kitų piktybinių navikų 75 metų ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje. Tai gana didelis pacientų srautas, todėl dermatologai tiek klinikinėje praktikoje, tiek moksle deda labai daug pastangų, kad odos karcinoma pacientams būtų kuo anksčiau diagnozuota neinvazyviomis priemonėmis, pradėtas laiku gydymas. Daugėja ir lėtinių odos uždegimo ligų – tarp vidutinio amžiaus žmonių – kontaktinės alergijos, tarp jaunimo ir moterų – paprastųjų ir rožinių spuogų. Tyrimo duomenimis, šių ligų plitimą turėtume sieti su mus supančios aplinkos veiksnių poveikiu, vis didesniu konservantų, kvapiųjų medžiagų (alergenų) naudojimu buityje, profesiniais alergenais (esant kontaktinei alergijai), stresu bei gausia angliavandenių mityba (spuogai). Klasikinė dermatologijos problema yra žvynelinė (psoriazė). Daugėja jos sudėtingų atvejų, ypač tarp antsvorį ir metabolinį sindromą (riebalų apykaitos sutrikimą) turinčių žmonių. Žvynelinė yra lėtinė neišgydoma liga, pažeidžianti odą, nagus, o trečdaliui ja sergančių pacientų – ir sąnarius. Daugelis šia liga sergančių pacientų turi psichosocialinių problemų, serga depresija.
Tačiau sergantiesiems žvyneline jau yra galimybė taikyti biologinę terapiją?
Galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje pagerėjo sunkia žvyneline sergančių pacientų gydymo galimybės. Tiesa, kol kas negalima tvirtinti, kad visos galimybės, atsižvelgiant į poreikį, yra prieinamos. Vis dėlto svarbių teigiamų poslinkių pasiekta. Lietuvoje biologiniai vaistai žvyneline sergantiems pacientams įgyjami centralizuotai Valstybinės ligonių kasos (VLK) lėšomis: 2011 metais jų nupirkta 36 pacientams, 2012 metais – dar 24 pacientams, o 2013 ir 2014 metais atitinkamai 7 ir 22 pacientams. Šie vaistai skiriami nepertraukiamu gydymo režimu tretinio lygio dermatologų konsiliumo metu Kauno ir Vilniaus universitetų ligoninėse, kai tradicinis žvynelinės gydymas neveiksmingas. Laukiančių šių vaistų žmonių grupė nemažėja, todėl tikimės, jog šiais metais sudaryta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos specialistų darbo grupė, bendradarbiaudama su VLK ir Lietuvos žvyneline sergančiųjų pacientų draugija, pasieks vaisingų darbo rezultatų.
Pastaruoju metu daug kalbama apie pavojingąją melanomą…
Taip, melanoma – viena piktybiškiausių ligų, sukelianti didelį ligonių mirtingumą. Šia liga Lietuvoje iš 100 tūkst. gyventojų serga apie 10 žmonių, miršta nuo šios ligos – 2. Idealu, jei, remiantis ankstyvaisiais klinikiniais ir gana savitais dermatoskopiniais požymiais, melanoma diagnozuojama laiku, kai naviko storis, išmatuotas patologo per mikroskopą, yra mažesnis kaip 1 mm. Po operacijos tokio „plono“ naviko pacientų prognozė labai gera. Mūsų tyrimo duomenimis, sergančių melanoma ligonių išgyvenamumas Lietuvoje ir kitose Rytų Europos šalyse yra mažesnis nei jo vidurkis Rytų ir Vakarų Europoje.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2015 Nr. 5