Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra pati svarbiausia sergamumo, neįgalumo ir mirtingumo priežastis. Nuo šių ligų ir jų komplikacijų miršta daugiau kaip 50 proc. pažangios ekonomikos šalių gyventojų. Kas antra mirtis nuo ŠKL susijusi su dažniausia širdies kraujagyslių patologija – išemine širdies liga (IŠL), kuri kartu su hipertenzija yra pati dažniausia ūminio ir lėtinio širdies nepakankamumo priežastis. Širdies nepakankamumo (ŠN) paplitimas populiacijoje siekia 2 proc., ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, ateityje dar didės.
Amerikos širdies asociacijos duomenimis, ŠN vien JAV serga ne mažiau kaip 5,7 mln. JAV gyventojų, jis yra dažniausia pacientų gydymo ligoninėse priežastis Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuvoje manoma yra per 80 000 sergančiųjų širdies nepakankamumu.
Išemija ir miokardo metabolizmas
Širdis – labai intensyviai, be sustojimo visą žmogaus gyvenimą dirbantis organas. Normaliai jos veiklai reikalingas didelis kiekis pratekančio kraujo, deguonies ir energijos. Kritiškai sumažėjus arba visiškai nutrūkus vainikinei kraujotakai, deguonies miokarde labai sparčiai mažėja, širdies raumens ląstelėse ryškėja funkciniai ir struktūriniai pokyčiai. Išemijai užtrukus, ląstelių pakitimai tampa negrįžtami, miokardo ląstelės žūsta, jų vietą keičia fibrozinis randinis audinys.
Kontrakcinei širdies veiklai palaikyti reikia didelio kiekio energijos. Miokardo (kaip ir kitų audinių) ląstelėse energija kaupiama adenozintrifosfato (ATF) pavidalo. Daugiausiai ATF sintetinama ląstelių mitochondrijose skylant energijos turtingoms medžiagoms: riebalų rūgštims, gliukozei, pieno ir aminorūgštims, ketonams. Skaidantis ATF (į ADF ir galiausiai į AMT), „porcijomis“ atsipalaiduoja energija, kuri panaudojama organizmo medžiagų apykaitai ir gyvybinių procesų vyksmui.
Širdies energiniai procesai turi savitumų. Miokarde pakankama ATF sintezė vyksta tik aerobinėmis sąlygomis, kai nestinga deguonies. Ne taip kaip skersaruožių skeleto raumenų, širdies anaerobinis pajėgumas ribotas. Stingant miokarde deguonies, širdies ATF ištekliai greitai senka. Normali miokardo veikla galima tik tada, kai išlaikoma ATF gamybos ir poreikio (eikvojimo) pusiausvyra.
Daugiausiai energijos miokarde susidaro oksiduojantis riebalų rūgštims (iki 60–90 proc. viso ATF kiekio) ir gliukozei (10–40 proc.). Riebalų rūgštims skaidyti reikia daugiau deguonies nei gliukozei, be to, gliukozės metabolizmas vyksta sparčiau. Esant miokardo išemijai energijos gamyba iš gliukozės įgauna labai didelį pranašumą.
Energinis gydymas
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms gydyti dažniausiai vartojami kraujagyslių spindį, sienelių tonusą, širdies susitraukimus, kraujo krešėjimą, lipidų, skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą veikiantys vaistai. Jie vadinami hemodinamiškai aktyviais preparatais, nes daro įtaką širdies susitraukimų dažniui, plečia periferines kraujagysles, stabdo aterosklerozės progresavimą, mažina kraujo spaudimą ar krešulių susidarymo riziką ir kt. Hemodinamiškai aktyvių vaistų kategorijai priskiriami angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI), angiotenzino receptorių blokatoriai, beta adrenoreceptorių blokatoriai, kalcio kanalų antagonistai, diuretikai ir kt. Daugelis šių vaistų į klinikinę praktiką atėjo pastaraisiais dešimtmečiais ir reikšmingai pagerino ŠKL gydymo galimybes, pacientų išgyvenamumą ir prognozę.
Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2015 Nr. 4