Domantas Rainys, LSMU MA Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika
Dr. Loreta Pilipaitytė, LSMU MA Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika
Žmogaus organizmas nėra sterilus. Jis kolonizuotas daugybės mikroorganizmų, kurie yra normalios žmogaus mikrofloros dalis ir gyvena kaip nežalingi komensalai. Įprastomis sąlygomis gyvenančios bakterijos odoje, nosiaryklėje, žarnyne atlieka svarbų apsauginį vaidmenį: neleidžia šiose vietose daugintis patogeniniams mikroorganizmams. Šio barjero apsauginių funkcijų praradimas dėl tam tikrų priežasčių yra svarbus infekcijos vystymosi veiksnys.
Pasikeitus organizmo būklei, susilpnėjus imunitetui, iki tol buvusios nepatogeninės bakterijos gali virsti patogeninėmis ir sukelti infekcijas, nuo nedidelių iki gyvybei pavojingų. Žaizdos yra imlios mikroorganizmų kontaminacijai tiek iš išorės, tiek iš organizmo vidaus šaltinių, kaip antai nosiaryklės, odos, virškinimo trakto. Nors mikroorganizmų galima aptikti visose žaizdose, ne visos jos yra užkrėstos. Infekcija – tai nuolat kintančios sąveikos tarp mikroorganizmų, žmogaus, kaip jų šeimininko, ir juos supančios aplinkos pasekmė. Mikroorganizmų poveikiui viršijus šeimininko gynybinį pajėgumą, žaizdos gijimas sutrinka, organizme dėl infekcijos pasireiškia galimai pavojingi pokyčiai. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai žaizdos infekcijos diagnostikos ir gydymo principai.
Mikroorganizmų ir žmogaus organizmo sąveika
Žaizdų infekcijos rizika didesnė žmonėms, kurių imuninis atsakas nėra visavertis. Tam įtakos turi šie veiksniai: blogai kontroliuojamas cukrinis diabetas, nutukimas, nevisavertė mityba, rūkymas, alkoholio ir/arba narkotikų vartojimas, stresas, per mažas fizinis aktyvumas, amžius (naujagimiai, vyresnio amžiaus suaugusieji), nepakankamas audinių įsotinimas deguonimi, sisteminio poveikio gliukokortikoidų bei kitų imunosupresinių vaistų vartojimas, ligos, dėl kurių yra susilpnėjęs imunitetas.
Žaizdos nelygios fizikinėmis, cheminėmis ir biologinėmis savybėmis. Kad galėtų sėkmingai tarpti, kiekvienos rūšies bakterijoms reikalinga savita aplinka, todėl žaizdose gali būti aptinkama skirtingų rūšių mikroorganizmų. Odos ir minkštųjų audinių infekcijas dažniausiai sukelia Staphylococcus aureus ir Streptococcus pyogenes. Jeigu žaizda yra greta tarpvietės, didesnė žarnyno bakterijų infekcijos (pvz., Enterobacteriaceae šeimos bakterijos) ar anaerobų tikimybė. Pėdų žaizdose dažniau nustatoma anaerobų, Pseudomonas aeruginosa. Nešvarioms, plačioms plėštinėms žaizdoms gresia užkratas Clostridium tetani. Kačių ar šunų kąstinėms žaizdoms būdinga Pasteurella multicoda infekcijos rizika.
Visose antriniu būdu gyjančiose žaizdose yra tam tikras kiekis bakterijų. Tik vienais atvejais jos žalos nedaro, o kitais – sutrikdo žaizdos gijimą. Mikroorganizmams patekus į žaizdą baigtys galli būti įvairios.
Žaizdos užteršimas (kontaminacija) – būklė, kai mikroorganizmai yra prisitvirtinę prie žaizdos paviršiaus, tačiau nesidaugina.
Esant kolonizacijai žaizdoje esantys mikroorganizmai dauginasi, bet kliniškai reikšmingos organizmo reakcijos nėra.
Tiek esant kontaminacijai, tiek kolonizacijai žaizdos gijimas nesutrinka. Kai bakterijų kiekis pasiekia ribą, kai klinikinių infekcijos požymių dar nėra, bet žaizdos gijimas jau sutrikęs (labai būdinga lėtinėms opoms), – žaizdos kolonizacija kritinė. Tai jau yra indikacija pradėti vietinį antibakterinį gydymą antiseptikais.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalo“ 2015 m. Nr. 6
Nuotr. – dr. Loreta Pilipaitytė