Tulžies pūslės vėžys

Gyd. rez. Sandra Rimšelytė

LSMU MA Gastroenterologijos klinika

 

Tulžies pūslės vėžys – tai reta, tačiau didelio mirtingumo navikinė liga. Senstant populiacijai daugėja ir tulžies pūslės vėžio atvejų. Dažniausiai šis vėžys diagnozuojamas cholecistektomijos metu, kuri atliekama dėl tulžies pūslės akmenligės. Tokiais atvejais navikas randamas 1–2 proc. pacientų. Bloga prognozė yra susijusi su tulžies pūslės anatominiais ypatumais, nebūdingais, neaiškiais klinikiniais simptomais, kurie pasireiškia sergant šia liga.

 

Epidemiologija

 

Pasaulyje pastebimas ryškus geografinis tulžies pūslės vėžio atvejų kintamumas, kuris koreliuoja su tulžies pūslės akmenligės paplitimu. JAV tulžies pūslės vėžys yra dažniausias tulžies pūslės ir latakų navikas, kurio kasmet diagnozuojami 1–2 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Nors duomenys rodo, jog per paskutiniuosius 30 metų bendras naujų atvejų JAV sumažėjo, tačiau padaugėjo tulžies pūslės vėžio atvejų jauno amžiaus žmonių grupėse.

Tikimybė susirgti šia liga didėja senstant, moterys 2–6 kartus serga dažniau nei vyrai.

 

Rizikos veiksniai

 

Išskiriama keletas rizikos veiksnių, kurie susiję su tulžies pūslės vėžiu, dauguma jų sukelia lėtinį tulžies pūslės uždegimą:

  • Tulžies pūslės akmenligė išlieka svarbiausias tulžies pūslės vėžio išsivystymo rizikos veiksnys. Ji randama 70–90 proc. pacientų, sergančių tulžies pūslės vėžiu. Klinikinių tyrimų duomenimis, rizika 10 kartų didesnė, kai konkrementai yra > 3 cm, lyginant su < 1 cm konkrementais, taip pat svarbi akmenligės trukmė (ypač, jei trunka ilgiau nei 40 metų).
  • Porcelianinė“ tulžies pūslė – retai pasitaikanti lėtinio cholecistito išraiška, kuriai esant atsiranda intramuralinė tulžies pūslės sienelės kalcifikacija. Ši būklė yra susijusi su tulžies pūslės akmenlige daugiau nei 95 proc. atvejų. Pacientams, turintiems „porcelianinę“ tulžies pūslę, rizika susirgti tulžies pūslės vėžiu yra 2–3 proc.
  • Įgimtos tulžies latakų cistos – biliarinės cistos. Tai cistinės dilatacijos, kurios gali būti pavienės ar daugybinės, randamos tulžies latakuose. Jos susijusios su padidėjusia vėžio rizika, dažniausiai cholangiokarcinoma.
  • Netaisyklinga pankreatobiliarinio latako jungtis yra reta anatominė patologija, kada pankreatinis latakas drenuojasi į bendrąjį tulžies lataką. Susidaro ilgas bendras kanalas, ~ 2 cm ilgio, tai gali sąlygoti kasos sulčių refliuksą į biliarinį medį, nes latako jungtis yra Oddi sfinkterio išorėje. Šios jungties buvimas didina tulžies latakų, kasos navikų riziką pacientams, neturintiems biliarinių cistų ar latakų dilatacijos. Tulžies pūslės vėžys yra dažniausia navikinė liga, kuri diagnozuojama pacientams, turintiems netaisyklingą pankreatobiliarinio latako jungtį. Šiems pacientams rekomenduojama atlikti profilaktinę cholecistektomiją.
  • Vaistai – keletas vaistų yra susiję su tulžies pūslės ir latakų karcinogeneze, t. y. metildopa, geriamieji kontraceptikai, izoniazidas.
  • Kancerogenai – rizika susirgti tulžies pūslės vėžiu didesnė tiems, kurie dirba naftos, popieriaus, chemijos, batų, tekstilės, celiuliozės acetato pluošto perdirbimo pramonėje. Taip pat nustatyta didesnė rizika rūkančiųjų grupėje.
  • Nutukimas yra siejamas su padidėjusia rizika susirgti tulžies pūslės vėžiu.

 

Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Gastroenterologija ir hepatologija“ 2015 Nr. 1