Pastaraisiais metais, plintant įtemptam darbui su planšetiniais kompiuteriais bei įpročiui nuolat žiūrėti į mobilųjį telefoną, vis daugiau pacientų kreipiasi į akių ligų gydytojus dėl diskomforto, kurį sukelia sausos akys. Dar 2005 m. autoriai pasiūlė naują terminą – kompiuterinį regos sutrikimo sindromą (KRSS) (angl. computer vision sindrome), kuriam būdingi įvairūs akių simptomai, kaip antai peršėjimas, deginimo pojūtis, šviesos baimė, akių nuovargis. Tai dar vadinama civilizacijos liga, nes į oftalmologus kreipiasi ne tik vyresni žmonės, bet ir jauni biurų darbuotojai, ypač moterys.
Priežastys
Darbo kompiuteriu sukeltas akių sausumas, kai vienintelė sausų akių priežastis būna nuolatinis žiūrėjimas į kompiuterio ekraną, yra didelė problema. Akių drėgnumą lemia ašarų sudėtis ir kiekis, darbo pobūdis, gyvenimo būdas, aplinka, bendra sveikatos būklė, amžius, kiti veiksniai.
Diskomfortas ir simptomai aštrėja ilgėjant kompiuterio naudojimo laikui. Tyrimai rodo, kad tarp akis pasitikrinti norinčių žmonių 1 iš 6 turi su kompiuterio naudojimu susijusių regėjimo problemų.
Tarp prie kompiuterio dirbančių žmonių apie 23–95 proc. turi KRSS simptomų [1]:
- akių įtampa;
- akių ir galvos skausmas;
- neryškus matymas;
- akių sausumas;
- šviesos baimė;
- galvos ir pečių juostos skausmai.
Apie 22 proc. regos simptomų turinčių asmenų taip pat skundžiasi nugaros, riešų, pečių, kaklo skausmais [1]. KRSS simptomams atsirasti turi įtakos ypatingos darbo prie kompiuterio sąlygos. Žiūrėjimas į monitorių skiriasi nuo įprasto skaitymo iš popieriaus. Monitoriuje vaizdo kokybei turi įtakos vaizdo atsinaujinimas, kontrastas, atspindžiai. Žiūrėjimo atstumas bei kampas dirbant prie kompiuterio yra nepastovus dėl poreikio kartu žiūrėti į popieriuje esantį tekstą bei rašyti. Kiekvieną kartą perkeliant akis į kitą atstumą, akys turi iš naujo sufokusuoti vaizdą [2]. Dėl to papildomai varginami tiek akis judinantys, tiek už akomodaciją (akies prisitaikymą matyti įvairiu atstumu) atsakingi raumenys. Nekoreguotos net nedidelės refrakcijos ydos, kaip toliaregystė ir astigmatizmas, ar amžiniai akies pakitimai, kaip presbiopija (amžinė toliaregystė), gali dar paaštrinti regėjimo simptomus. Kartais akinių ar kontaktinių lęšių stiprumas turi būti pritaikytas būtent darbui prie kompiuterio.
Akių diskomfortas, smėlio pojūtis akyse dirbant prie kompiuterio gali paūmėti tiems žmonėms, kuriems yra nustatytas sausų akių sindromas. Ašaros sudrėkina akies paviršių mirksint. Normaliai žmogus mirksi apie 13–15 kartų per minutę. Nustatyta, kad dirbant kompiuteriu mirksima rečiau net 6 kartus, taigi kartais įtemptai skaitant informaciją planšetiniame kompiuteryje sumirksima tik 2–3 kartus per minutę, o skaitant mirksima 4 kartus rečiau, todėl ašarų gaminasi ir išsiskiria mažiau. Ypač dažnai sausumas vargina dėvinčiuosius kontaktinius lęšius, nes tada ašarų turi pakakti dar ir lęšiui sudrėkinti. Ligos, dėl kurių padidėja vokų plyšys, kaip antai endokrininė oftalmopatija, taip pat susijusios su greitesniu akies džiuvimu [1].
KRSS atsirasti labai svarbi yra monitoriaus padėtis, aplinkos sausumas, neteisingas ryškus apšvietimas. Jei monitorius yra aukščiau akių, žiūrint į jį vokų plyšys yra platesnis, o tai susiję su didesniu akių sausumu bei diskomfortu. Pagal bendrą taisyklę monitoriaus viršus turėtų būti maždaug antakių lygyje, o žiūrėjimo kampas apie 15–20 laipsnių. Ryškios, fluorescuojančios lempos darbo vietoje gali padidinti akių jautrumą šviesai.
Vasarą akis papildomai sausina karštas oras, vėjas, dulkės, dūmai, oro kondicionieriai. Žiemos metu būtina saugotis šalčių, sausinančių akis, taip pat labai svarbus kitas akis sausinantis veiksnys yra ypač išsausėjusi patalpų aplinka šildymo sezono metu. Todėl būtina bent šiek tiek drėkinti patalpų orą [3].
Senstant akys sausėja savaime, tad dauguma vyresnių nei 40 metų žmonių jau gali pajusti pirmus akių sausumo ligos požymius. 75 proc. vyresnių nei 65 m. žmonių gerai žino, kas yra sausos akys. Akys sausėja ir dėl vaistų – kontraceptinių tablečių, antihistamininių preparatų, vaistų nuo slogos, kosulio, širdies, kitų ligų. Taip pat dėl organizmo hormoninių pokyčių – nėštumo, menstruacijų, kūdikio žindymo. Moterys menopauzės metu dažnai skundžiasi sausomis akimis. Kontaktiniai lęšiai, įvairūs akių uždegimai, kitos ligos taip pat gali būti akių sausėjimo priežastis [1] .
Kodėl akių sausumas bei KRSS yra pavojingas?
Didėjant ašarų trūkumui, vystosi akių junginių ir ragenos uždegimas. Ašaros yra svarbios, nes jos sudaro patį viršutinį akies sluoksnį – ašarų plėvelę. Ji atlieka keletą užduočių: dalį šviesos fokusavimo akyje, bet svarbiausia, kad ji drėkina akį, išsaugodama ją drėgną ir glotnią. Iš tikro ašarų plėvelė susideda iš trijų sluoksnių, kiekvienas kurių atlieka skirtingas užduotis.
Artimiausias akiai sluoksnis vadinamas mucino, arba gleivių sluoksniu. Jis dengia rageną, kuri yra skaidrus langas mūsų akies priekyje ir sudaro pagrindą kitiems ašarų plėvelės sluoksniams. Vidurinysis yra vandeninis sluoksnis, kurį gamina ašarų liauka, esanti po viršutiniu voku. Šis sluoksnis drėkina rageną ir aprūpina ją deguonimi bei kitomis svarbiomis maisto medžiagomis.
Išorinis sluoksnis vadinamas lipidiniu (riebaliniu) sluoksniu. Tai aliejinga plėvelė, kuri išlaiko ašarų plėvelę prie akies ir padeda užkirsti kelią bet kokiam garinimui. Garavimas yra techninis terminas apibūdinti vandeninio sluoksnio išnykimui ore. Mucino ir lipidinį sluoksnius gamina mažos liaukutės, išsidėsčiusios aplink akį. Kaskart mirktelėjus, ašaros pasklinda ant akies priekinio paviršiaus. Ašarų perteklius nuteka per mažas nutekėjimo angas vidinėje vokų pusėje. Šiomis angomis ašarų perteklius nuteka į nosį.
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos oftalmologija“ 2015 Nr. 2