Laura Tamašauskienė, Brigita Šitkauskienė
LSMU MA Pulmonologijos ir imunologijos klinika
Pastaruoju metu mokslo literatūroje aprašomas vitamino D vaidmuo įvairių ligų patogenezėje. Plačiai tyrinėjama šio vitamino įtaka ir astmai. Tyrimai rodo, kad pacientų, sergančių astma, kraujyje nustatoma mažesnė vitamino D koncentracija nei sveikiems asmenims. Manoma, kad vitaminas D didina imuninės sistemos komponentų, kurie pasižymi uždegimą slopinančiomis savybėmis, kiekį. Keliama hipotezė, kad vitamino D vartojimas sergant astma galėtų turėti teigiamos įtakos šios ligos eigai. Straipsnio tikslas – apžvelgti vitamino D savybes bei jo įtaką astmai.
Įvadas
Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, kurio pagrindinė funkcija – kalcio ir fosforo reabsorbcija plonosiose žarnose bei inkstuose ir dalyvavimas kaulo mineralizacijos procese [1, 2]. Šiuo metu atliekama daug mokslinių tyrimų, kurie atskleidžia naujas šio vitamino savybes. Manoma, kad vitaminas D dalyvauja onkologinių, endokrininių, širdies ir kraujagyslių, psichikos, autoimuninių ir alerginių ligų patogenezėje [3, 4, 5]. Mokslininkai daug diskutuoja apie vitamino D vaidmenį ir sergant astma [3, 6–8].
Tyrimai rodo, kad vaikų ir suaugusiųjų, sergančių astma, kraujyje vitamino D kiekis yra mažesnis nei sveikų asmenų [6–8]. Manoma, kad vitaminas D veikia T limfocitus, didina interleukino (IL) 10, pasižyminčio uždegimą slopinančiomis savybėmis, kiekį [7, 9, 10]. Kvėpavimo takų epitelio ir lygiųjų raumenų ląstelėse išsidėstę vitamino D receptoriai, kurie yra svarbūs verčiant neaktyvią vitamino D formą 25-hidroksivitaminą D (25(OH)D) į aktyvią 1,25-dihidroksivitaminą D (1,25(OH)D), kuris turi uždegimą slopinančių savybių [11, 12]. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti vitamino D savybes bei jo įtaką astmai.
Vitamino D metabolizmas
Vitaminas D į žmogaus organizmą patenka per odą arba žarnyną [13]. Odoje vyksta 7-dehidrocholesterolio (7-DHC) virsmas į previtaminą D3, veikiant saulės ultravioletinei B spinduliuotei. Previtaminas D3 odoje virsta vitaminu D3, patenka į odos kapiliarus ir susijungia su vitaminą D jungiančiu baltymu [13]. Žarnyne absorbuojamas su maistu ar papildais gautas vitaminas D2 (ergokalciferolis) arba vitaminas D3 (cholekalciferolis). Iš žarnyno rezorbavęsis vitaminas D per limfinę sistemą patenka į kraują [13].
Vitaminas D3, susijungęs su jį jungiančiu baltymu, yra pernešamas į kepenis ir paverčiamas 25(OH)D. Šis patenka į kraujotaką, vėl susijungia su vitaminą D jungiančiu baltymu ir yra nunešamas į inkstus, kur virsta aktyvia forma 1,25(OH)2D [13]. Parathormonas, kalcis, fosforas, fibroblastų augimo faktorius 23 ir pats 1,25(OH)2D turi įtakos 1,25(OH)2D kiekiui [13]. Fermentas 25-hidroksivitaminas D-24-hidroksilazė suardo tiek 25(OH)D, tiek 1,25(OH)2D į biologiškai neaktyvią, vandenyje tirpstančią kalcitrioninę rūgštį [13]. Vitamino D metabolizmas apibendrintas paveiksle.
Norint nustatyti vitamino D atsargas organizme, rekomenduojama tirti 25(OH)D, nes šios formos gyvavimo trukmė ilgesnė nei 1,25(OH)2D [13].
Vitaminas D ir astma
Mokslininkai teigia, kad yra tiesioginis ryšys tarp vitamino D kiekio ir astmos [6–8, 13]. Eksperimentiniai tyrimai rodo, kad vitaminas D sergant astma slopina eozinofilų telkimąsi, mažina IL-5 kiekį, lygiųjų raumenų proliferaciją [13, 14]. Vitamino D stoka skatina uždegimo savybes turinčių IL-6 ir IL-8 sekreciją [14]. Manoma, kad šis vitaminas didina IL-10 kiekį ir turi įtakos gliukokortikoidų veikimui: papildomai pridėjus vitamino D į CD4+ T ląstelių kultūrą, gautą iš astma sergančių pacientų, atsparių gliukokortikoidams, nustatyta didesnė IL-10 sekrecija, prilygstanti pacientų, jautrių gliukokortikoidams, sekrecijai [10, 13, 14]. Vitaminas D sustiprina ir deksametazono indukuotos mitogenų aktyvinamo baltymo (MAP) kinazės fosfatazės-1 raišką periferinio kraujo mononuklearinėse ląstelėse [13]. Pastebėta, kad vitamino D kiekis serume turi neigiamą ryšį su gliukokortikoidų vartojimu, t. y. vartojant vitaminą D, mažėja gliukokortikoidų poreikis [13].
Plačiau skaitykite „Pulmonologija, imunologija ir alergologija“ Nr. 2, 2015