2015 m. rugsėjo 16 dieną Briuselyje, Europos Parlamente, vyko tradicinė kasmetinė Žinių apie prostatos vėžį diena (angl. European Prostate Cancer Awareness Day, EPAD), kuria siekiama atkreipti plačiosios visuomenės, politikų, sveikatos priežiūros specialistų ir įvairių sričių mokslininkų dėmesį į šią sunkią ir klastingą ligą. Prostatos vėžys tapo globali visuomenės sveikatos ir gyvenimo kokybės problema, lemiančia daugybę priešlaikinių mirčių, žmogiškųjų ir ekonominių praradimų.
EPAD renginiuose dalyvavo žymūs Europos gydytojai, mokslininkai tyrinėtojai, sveikatos politikai, prostatos vėžiu sergančių pacientų nacionalinių organizacijų atstovai. Lietuva vienintelė iš trijų Baltijos šalių priklauso skėtinei Europinei prostatos vėžiu sergančių ligonių asociacijai ir buvo atstovaujama šių metų Europos Parlamento renginyje.
Prostatos vėžys (PV) yra dažniausia vyrų onkologinė liga, sudaranti apie 41 proc. vyrų navikinių ligų. Pagal dažnumą ji jau pralenkė daugelį metų vyrų onkologinių ligų statistikoje pirmavusį plaučių vėžį. Europoje PV diagnozuotas 3 mln. vyrų, kasmet nustatoma apie 300 tūkst. naujų PV atvejų. Iš jų 100 tūkst. vyrų diagnozuojama vadinamojo vangios, lėtos, santykinai gerybinės eigos PV forma. Kaip ir daugelio piktybinių navikų, PV priežastys nėra gerai žinomos. Nustatyta, kad riziką susirgti PV didina šie veiksniai: >50 m. amžius, nepalankūs genetiniai šeiminiai veiksniai, rasė (afroamerikiečiai), geografiniai gyvenamosios vietos ypatumai, nutukimas, netinkama mityba.
Sergamumas PV didėja
Sergamumas PV vėžiu visame pasaulyje auga. Iš dalies tai lemia ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė, nes PV iš esmės yra vyresnio amžiaus vyrų liga, patofiziologiškai susijusi su organizmo senėjimu ir hormonų homeostazės pokyčiais. Dabar sergamumas PV Europoje siekia 96 atvejus 100 tūkst. gyventojų vyrų, o 27-iose Europos Sąjungos šalyse – vidutiniškai 111 atvejų 100 tūkst. Mirtingumo nuo prostatos vėžio rodikliai Europoje ir Europos Sąjungoje panašūs (apie 19 atvejų 100 tūkst.).
Pastebimi regioniniai sergamumo PV ir mirtingumo nuo PV netolygumai, galimai susiję su mitybos, elgsenos, gyvensenos, populiacijos amžinės struktūros skirtumais. PV dažniau sergama Šiaurės ir Vakarų Europoje – sergamumo ir mirtingo santykis yra toks:
- Norvegija – 193 ir 32;
- Prancūzija – 188 ir 18;
- Švedija – 175 ir 32;
- Airija – 169 ir 32;
- Šveicarija – 159 ir 22;
- Belgija – 135 ir 23.
Mažiausi sergamumo PV rodikliai registruojami Pietų Europoje, Viduržemio jūros regione (Albanijoje – 34 ir 13), Graikijoje (34 ir 15), tai iš dalies siejama su savita, sveikesne mityba, gausesniu jūros produktų vartojimu. Tiesa, PV dar rečiau sergama Moldovoje (30 ir 16), Ukrainoje (31 ir 16).
Baltijos šalys pagal sergamumą PV yra statistinės lentelės viduryje:
- Estija – 145 ir 33;
- Latvija – 127 ir 30;
- Lietuva – 94 ir 36.
Iš trijų Baltijos šalių Lietuvoje mažiausi sergamumo PV rodikliai, bet didžiausias mirtingumas.
PV diagnostikos sunkumai
Prostatos vėžys yra viena klastingiausių navikinių ligų. Pradinių stadijų PV dažniausiai neturi simptomų, jų atsiranda, kai liga tampa lokaliai pažengusi ar atsiranda atokiųjų metastazių kauluose, kituose vidaus organuose, pasireiškia stuburo smegenų spaudimo požymių. PV diagnostikai taikomi įvairūs metodai: digitalinis tyrimas per tiesiąją žarną, transrektinis ultragarsinis tyrimas, PSA testai, punkcinė priešinės liaukos biopsija, mikroskopinis histologinis tyrimas.
Anksti diagnozavus PV, daugumą ligonių galima sėkmingai gydyti ir netgi išgydyti, tačiau ankstyvas PV nustatymas tebėra didelis iššūkis šių dienų medicinai. Ankstyvą PV diagnostiką palengvina profilaktinė PSA patikra tikslinio amžiaus vyrų grupėje, kai rizika susirgti šia liga yr didesnė. Nuo 2006 m. Lietuvoje, kaip ir daugelyje pažangių pasaulio šalių, vykdomi valstybės finansuojami profilaktiniai 50–75 m. vyrų PSA tyrimai (ankstyvosios PV diagnostikos programa). Vis dėlto jie nėra pakankamai specifiniai ir informatyvūs diagnozuoti PV. Juos taikant, PV nustatomas dažniau, bet reikšmingai padidėja hiperdiagnostikos ir nereikalingo gydymo dažnumas, todėl plačiai diskutuojama, kaip reorganizuoti šias patikros programas, kaip patikslinti PSA tyrimų interpretavimą. Nors ankstyvosios diagnostikos programos įgyvendinamos jau dešimtmetį, kol kas nepavyksta sumažinti vyrų mirtingumo nuo PV rodiklių.
Gydymo galimybės ir būdai
Prostatos vėžys yra vienas iš geriausiai kontroliuojamų piktybinių navikų. Tai pasiekta ne tik pagerėjus ankstyvajai diagnostikai, bet ir reikšmingai patobulėjus gydymo metodams. Dabar 5 metus išgyvena apie 45 proc. PV sergančių pacientų, palyginti: apie 25 proc. sergančių plaučiu, 32 proc. – kasos, 24 proc. – kolorektaliniu vėžiu.
Gydant PV, siekiama trijų svarbiausių tikslų:
- išvengti naviko metastazavimo;
- apsaugoti pacientą nuo specifinės navikinės mirties;
- užtikrinti kuo geresnę gyvenimo kokybę.
PV gydyti dabar taikomi įvairūs būdai, atsižvelgint į ligos tipą, naviko lokalizaciją, ligonio amžių, gydymo toleravimą, atsaką į gydymą ir kitas aplinkybes. Gali būti taikomas:
- aktyvus stebėjimas (prireikus operatyviai gydoma);
- radikali prostatektomija (atvira, laparoskopinė, robotinė);
- spindulinis gydymas (išorinis, intersticinis);
- kitokie gydymo būdai (krioterapija, HIFU).
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 8, 2015