Inovatyvus požiūris į arterinę hipertenziją ir jos gydymo aktualijas

Ženklūs pastarojo meto pasiekimai arterinės hipertenzijos (AH) diagnostikos ir gydymo srityje, sparčiai besivystantis mokslas natūraliai verčia pasitempti ir gydytojus, susibūrusius į Lietuvos arterinės hipertenzijos draugijos gretas, todėl bent kartą per pusmetį AH draugijos nariai drauge su kolegomis, kitų specialybių gydytojais susirenka aptarti hipertenzijos naujienas, diskutuoja apie jų praktinio pritaikymo galimybes. Pagrindinis visai neseniai – lapkričio 20–21 dienomis Vilniuje vykusio tarptautinio AH forumo, kuriame dalyvavo daugiau nei 210 įvairių specialistų – kardiologų, nefrologų, bendrosios praktikos gydytojų bei internistų iš visos Lietuvos, tikslas – aptarti pagrindinius kraujospūdžio, širdies ir kraujagyslių ligų kontrolės bei rizikos veiksnių klausimus.

Lietuvos hipertenzijos draugijos organizuotame renginyje, be gerai žinomų Lietuvos pranešėjų, dalyvavo ir garbūs svečiai iš užsienio. Buvęs Europos AH draugijos prezidentas, Oslo universiteto kardiologijos profesorius Sverre Erik Kjeldsen ne tik pasveikino dalyvius, bet ir apžvelgė naujausią, tik lapkričio mėnesį paskelbtą SPRINT tyrimą, sukėlusį labai daug diskusijų bei savotiškos sumaišties. Pastarųjų metų tendencijos, atsispindėjusios tiek Europos, tiek Amerikos arterinės hipertenzijos gydymo gairėse, buvo liberalizuoti tikslinį kraujospūdį (AKS), kuris daugumai pacientų rekomenduojamas

SPRINT tyrimas vertino dvi pacientų grupes. Tie tiriamieji, kurių AKS buvo

VUL Santariškių klinikų prof. Aleksandras Laucevičius apžvelgė paskutinius Lietuvoje vykdomų prevencinių programų dalyvių tyrimo duomenis (liekamuosius rizikos veiksnius ir pan.). Anot profesoriaus, didelės ŠKL rizikos nustatymo prevencijos programoje, kurios vykdymo metu per pastaruosius 6 metus buvo ištirta daugiau nei 80 tūkst. gyventojų, AH nustatyta beveik 58 proc., dislipidemija – beveik 90 proc., cukrinis diabetas – 10 proc., metabolinis sindromas – daugiau nei 30 proc., pilvinis nutukimas – beveik pusei stebėtų asmenų, o 80 proc. visų tirtųjų turėjo 3 arba dar daugiau ŠKL rizikos veiksnių. Taigi tiek šiandienių Lietuvos gyventojų (bent 50–65 metų moterų ir 40–55 metų vyrų amžiaus grupėse) yra tipiški didelės ŠKL rizikos atstovai.

 

Pacientų gydymosi režimo aktualijos

Dalyvius labai sudomino svečio iš Mančesterio (JK) Maciejaus Tomaševskio pranešimas, kuris buvo skirtas pacientų gydymosi režimo klausimams. Jo teigimu, apie 45 proc. pacientų po vienerių metų gydymosi daugiau nebevartoja vaistų. Ypač vaistų vengia vyrai, jaunesnio amžiaus pacientai, taip pat asmenys, kuriems skiriama daug antihipertenzinių tablečių arba kurie jaučia šalutinį vaistų poveikį. Svečias pristatė hipertenzijos slaugytojų, kurios stebi, ar pacientai laikosi režimo, kaip vartoja vaistus, aiškina jiems gydymosi būtinumą net ir tada, kai nėra simptomų ir koreguotas AKS, veiklą. Šis metodas sukėlė daug diskusijų net ir forumo auditorijoje. Kai kas tokią priežiūrą vertino kaip nepasitikėjimą pacientu, labai griežta kontrole, netgi savotiška prievarta… Kitas labai svarbus vaistų vartojimo kontrolės metodas – pokalbis su pacientu, jo vartojamų vaistų peržiūra, šlapimo, kuriame turėtų likti vaistų pėdsakų, patikra ir t. t. Tai labai tikslus tyrimas, kurio metu paaiškėja, jog pacientas arba visai nevartojo vaistų, arba pastebima ne paskirtųjų, o visiškai kitų preparatų pėdsakai. Tokiems pacientams taikoma edukacinė programa, aiškinama, kuo gali baigtis gydymosi režimo pažeidimai ir t. t.

Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2015 Nr. 10