Pastaruoju metu vis didesnę reikšmę gydant įvairios kilmės ir lokalizacijos lengvas bei vidutinio sunkumo nekomplikuotas minkšųjų audinių infekcines ligas įgauna vietiškai veikiantys antibakteriniai preparatai. Tai atspindi ir gydymo taktikos kitimas: dažniau pradedama nuo konservatyvaus gydymo vietiškai ar (ir) sistemiškai veikiančiais antibiotikais taip atitolinant ar išvengiant chirurginių procedūrų. Dažniausiai odos struktūrų infekcinės ligos pradedamos gydyti empiriškai, kol dar nėra bakteriologinio tyrimo atsakymo, todėl skiriamas preparatas privalo būti plataus spektro, o jo veikliosios medžiagos papildyti ir garantuoti terapinį efektyvumą.
Reikalavimai vietiškai veikiantiems vaistams
Labai svarbu iš pat pradžių pacientui skirti tokį vietiškai veikiantį vaistą, kuris:
- bakteriocidiškai (geriausia) veiktų platų spektrą dažniausiai pasitaikančių odos ir jos struktūrų patogenų;
- būtų saugus, gerai toleruojamas;
- patogus vartoti.
Šiuos kriterijus atitinka kompleksinis antibakterinis vaistas Baneocin. Jis sudarytas iš dviejų antibakteriškai veikiančių medžiagų neomicino ir bacitracino. Minkštųjų audinių infekcijoms gydyti abi jos vartojamos nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio, taigi veiksmingumas ir saugumas gerai patikrinti laiko ir klinikinės praktikos. Baneocin vartojamas tik išoriškai tepalo arba miltelių pavidalo. Bacitracinas, polipeptidinis antibiotikas, slopina mikroorganizmų ląstelės apvalkalėlio sintezę, veikia bakteriocidiškai: naikina infekcijų sukėlėjus arba stabdo jų dauginimąsi. Aminoglikozidinis antibiotikas neomicinas blokuoja bakterijų esencinių baltymų sintezę, todėl nutrūksta patogenų ląstelių gyvybinė veikla. Bacitracinas, dažniausiai derinamas su neomicinu, gerai slopina mišrią bakterinę mikroflorą, esančią ant odos paviršiaus pažeidimų, žaizdų ar odos gleivinėje.
Neomicinas veikia gramteigiamų, gramneigiamų bakterijų ir kai kurių mikobakterijų padermes. Neomicino antibakterinis poveikis ir veikimo mechanizmas yra tokie patys kaip ir kitų aminoglikozidų. Neomicinas veikia prisijungęs prie bakterijos sienelės ir per sienelėje esančius baltyminės kilmės kanalėlius / poras yra pernešamas į bakterijos ląstelės vidų. Ląstelės viduje vaistas prisijungia prie ribosomų ir slopina ląstelės baltymų sintezę.
Atlikę mikrobiologinius tyrimus ir derindami su klinika, ekspertai nustatė, kaip sudėtinis neomicino ir bacitracino preparatas veikia ir gan atsparius sukėlėjus: S. aureus, įskaitant MRSA, S. epidermiditis, Klebsiella spp., P. aeruginosa. Remiantis šiais tyrimais, neomicino ir bacitracino tepalas bei milteliai gerai ir greitai veikia pūlinio proceso formavimąsi ir progresavimą. Gijimas trunka nuo 7 iki 24 parų priklausomai nuo sukėlėjo ir jo atsparumo.
Patogenų atsparumas Baneocin susiformuoja retai. Vaistas gerai prasiskverbia į audinius, jo aktyvumo nesumažina kraujas, audinių produktai ir kitokios biologinės medžiagos.
Bacitracino ir neomicino derinys pasižymi išskirtiniu klinikiniu efektyvumu, nes abi veikliosios medžiagos:
- veikia sinergiškai;
- sustiprina viena kitos poveikį;
- kartu veikdamos praplečia antibakterinio poveikio spektrą.
Labai svarbu tai, kad baneocinas efektyviai veikia dažniausius minkštųjų audinių infekcijų sukėlėjus, įskaitant meticilinui atsparius stafilokokus, enterobakterijas, streptokokus.
Plačiau skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijose“ Nr. 1, 2015