Žvynelinės gydymas vietinio poveikio vaistais

Doc. dr. Vesta Kučinskienė

LSMU MA Odos ir venerinių ligų klinika

 

Nors žvynelinė yra viena dažniausių lėtinių odos uždegimo ligų, daugelis pacientų serga lengva jos forma. Literatūros duomenimis, apie 70–80 proc. sergančiųjų bėrimai yra išplitę ne daugiau kaip 5 proc. kūno paviršiaus plote arba pažeidžiama tik viena sritis, pavyzdžiui, plaukuotoji galvos dalis, alkūnės, keliai ar tik raukšlės.

 

Kiekvieno žvyneline sergančiojo gydymas yra individualus ir parenkamas atsižvelgiant į daugelį veiksnių:

–          ligos klinikinę stadiją (progresuojanti ar regresuojanti);

–          klinikinę formą (paprastoji ar pustulinė);

–          pažeidimo pobūdį (bėrimai išplitę ar užima mažiau kaip 5 proc. kūno paviršiaus ploto);

–          bėrimų lokalizaciją (pvz., berimai plaukuotoje galvos odoje, raukšlėse ar paduose, delnuose);

–          gretutines ligas (cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, virškinamojo trakto, kraujo ir kitos ligos);

–          anksčiau taikytą gydymą (ilgalaikis vietinių gliukokortikoidų vartojimas, fototerapija, sisteminiai vaistai: metotreksatas, acitretinas, biologiniai vaistai).

Gydant žvynelinę dažnai neapsieinama be vietinio poveikio vaistų. Vietinio poveikio preparatų žvynelinei gydyti grupės yra šios: keratolitikai, deguto preparatai, ditranolis, vitamino D3 derivatai, gliukokortikoidai, retinoidai.

 

Keratolitikai

Detalus vaistų keratolizės mechanizmas nėra išaiškintas. Manoma, kad jie silpnina keratinocitų jungtis, mažindami raginio sluoksnio pH. Veikdami keratoliziškai, vaistai gerina kitų vietinio poveikio preparatų skverbimąsi į gilesnius odos sluoksnius, silpnai slopina uždegimą, kartu ir niežėjimą.

 

Salicilo rūgšties tepalas, aliejus

Dažniausiai vartojamas 2–5 proc. tepalas bėrimams galūnių, liemens, padų, delnų srityje tepti. 3 proc. salicilo rūgšties aliejus vartojamas galvos plaukuotosios srities pleiskanų luobui šalinti. Tepant didelius odos plotus (>20 proc.), galimi sisteminiai toksinio poveikio reiškiniai (inkstų, kepenų pažeidimai, cypimas ausyse). Nerekomenduojama kartu vartoti didelių dozių salicilatų (aspirino) tablečių. Salicilo rūgšties preparatai neskirtini prieš UV spindulių procedūras, nes veikia kaip filtras ir mažina fototerapijos efektyvumą.

 

3–10 proc. šlapalo preparatai

3–10 proc. šlapalo preparatų keratolitinis poveikis priklauso nuo šlapalo koncentracijos. Sudėtiniai šlapalo preparatai su salicilo rūgštimi (pvz., Carbamidi 10 proc., Ac. Salicylici 5 proc.) stiprina keratolizinį poveikį epidermio ląstelėms ir veikia stipriau nei 5 proc. salicilo tepalas. Skiriant riebesnes šlapalo emulsijas, raginis sluoksnis drėkinamas ilgiau ir intensyviau.

Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2015 Nr. 9