Izoliuoti šlapimo pokyčiai

2016-03-21 Lietuvos naujienos

Dr. Jūratė Masalskienė

LSMU MA Vaikų ligų klinika

 

Izoliuoti šlapimo pokyčiai – tai hematurija, proteinurija, leukociturija, gliukozurija, nesant kitų ligų požymių (karščiavimo, bendrųjų negalavimo požymių, uždegimui būdingų kraujo pokyčių, bėrimų odoje, patinimų, padidėjusio kraujospūdžio).

 

Šlapimo mėginio paėmimo būdai

Prieš imant šlapimo mėginį tirti, būtina apiplauti išorinius lyties organus tekančiu vandeniu su muilu.

Šlapimo mėginys imamas iš šlapimo srovės vidurio į specialų indelį. Tiksliau ir greičiau šlapimo mėginį galima paimti kateteriu. Kūdikiams šlapimą galima rinkti į sterilų tam skirtą maišelį. Jeigu, renkant šlapimą į maišelį, vaikas nepasišlapina per 1 val., maišelis turi būti keičiamas nauju.

Negalima šlapimo mėginio imti iš sauskelnių, vystyklų arba puoduko, netgi švariai jį išplovus. Reikia prisiminti, kad seksualinis aktyvumas vienai parai gali padidinti baltymo ir ląstelių kiekį šlapime. Šlapimo mėginio negalima imti esant mėnesinėms, taip pat 2–3 dienas joms pasibaigus (prireikus – naudoti vagininius tamponus).

 

Hematurija

Hematurija: terminas, reiškiantis, kad šlapime yra eritrocitų. Sveikų vaikų šlapime taip pat gali būti eritrocitų. Tiriant sveikų 6–15 metų vaikų šlapimą juosteliniu analizatoriumi, eritrocitų nustatoma 3–4 proc. Vertinant rezultatus, būtina atsižvelgti į galbūt klaidingai teigiamą atsakymą, jei šlapimas užterštas oksidantais, jei jo pH >9 arba yra didelė bakteriurija. Juosteliniu analizatoriumi nustatyta hematurija turi būti patvirtinta mikroskopuojant šviežio centrifuguoto šlapimo nuosėdas.

Hematurija laikoma nenormalia, kai eritrocitų yra daugiau nei 5/µl. Jei vaiko šlapime nustatomas nenormalus kiekis eritrocitų, rekomenduojama pamatuoti kraujospūdį ir šlapimo mėginį kartoti kartą per savaitę, 2–3 savaites. Kartojant šlapimo mėginius, būtina riboti fizinį krūvį, nedalyvauti sporto varžybose. Hematurija gali būti makroskopinė (pakinta šlapimo spalva) arba mikroskopinė, kuri dažniausiai nustatoma vykdant profilaktinę patikrą arba susijusi su kitomis ligomis. Pagal kilmę hematurija gali būti inkstinė (įvairios glomerulonefrito formos, sisteminės ligos, įgimtos nefropatijos, navikai) ir ne inkstinė (infekcijos, akmenligė, hiperkalciurija, traumos, kraujagyslių pokyčiai).

Inkstinę hematuriją galima įtarti, kai:

  • šlapime randama eritrocitinių cilindrų;
  • jei, nesant makrohematurijos, per parą šlapime randama >100 mg/m2 baltymo;
  • pakitusių (dismorfinių) eritrocitų kiekis šlapime >30 proc., akantocitų >5 proc.

 

 

Proteinurija

Sveikų vaikų šlapime baltymo gali būti 2arba mažiau nei 150 mg per parą, naujagimių – iki 300 mg/m2. Pusę kiekio šių baltymų sudaro inkstų kanalėliuose gaminamas Tamm-Horsfallo baltymas, kitą dalį – plazmos albuminas (apie 40 proc.) ir mažos molekulinės masės baltymai (β2 mikroglobulinas ir aminorūgštys). 5–10 proc. sveikų mokyklinio amžiaus vaikų šlapime randama baltymo, tačiau tik 0,1 proc. proteinurija yra nuolatinė.

Baltymą šlapime galima ištirti keliais būdais:

  1. Juosteliniu šlapimo analizatoriumi pusiau kiekybiniu būdu nustatomas tik albuminas. Jei šlapimo pH >9, jame yra rentgenokontrastinių medžiagų arba antiseptikų (chlorheksidino), makrohematurija, šlapimas užterštas gleivėmis, galima klaidingai teigiama reakcija.

 

Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2016 Nr. 1