Gyd. hematologė Eglė Simaškienė
LSMU MA Onkologijos ir hematologijos klinika
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje anemija serga kas trečias žmogus. Tai svarbi visuomenės sveikatos problema, ypač aktuali besivystančiose pasaulio šalyse. Dėl plataus ligos paplitimo su šia liga susiduria kiekvienas gydytojas, todėl diferencinė diagnostika yra labai reikšminga įvairių specialybių gydytojams.
Paplitimas
Europoje, Šiaurės Amerikoje sergamumas yra dvigubai mažesnis nei Afrikoje ar Artimuosiuose Rytuose. Labiausiai pažeidžiamos grupės yra ikimokyklinio amžiaus vaikai, moterys ir geriatriniai pacientai.
Apibrėžimas
Anemija – tai patologinė organizmo būklė, kuri funkciškai apibrėžiama kaip sumažėjęs kraujo gebėjimas pernešti deguonį į audinius sukeliant jų hipoksiją. Sergant anemija, mažėja hemoglobino kiekis ir (arba) eritrocitų skaičius kraujyje, ją galima diagnozuoti ir pagal hematokrito kiekį.
Hemoglobino ir eritrocitų normos ribos skirtingose laboratorijose varijuoja, tačiau pagal PSO kriterijus anemija suaugusiesiems diagnozuojama, kai hemoglobinas vyrams yra
Dažniausia anemijos priežastis yra geležies stokos anemija, antra pagal dažnumą priežastis – lėtinės ligos anemija.
1 lentelė. Anemijų stadijos
|
Populiacija |
Ne anemija |
Lengva anemija |
Vidutinė anemija |
Sunki anemija |
|
Vaikai 6–59 mėnesių |
≥110 |
110–109 |
70–99 |
|
|
Vaikai 5–11 metų |
≥115 |
110–114 |
80–109 |
|
|
Vaikai 12–14 metų |
≥120 |
110–119 |
80–109 |
|
|
Moterys (15 metų ir vyresnės) |
≥120 |
110–119 |
80–109 |
|
|
Nėščiosios |
≥110 |
100–109 |
70–99 |
|
|
Vyrai (15 metų ir vyresni) |
≥130 |
110–129 |
80–109 |
Hemoglobinas gramais litre. Normos – jūros lygyje. Gyvenantiems virš jūros lygio ir rūkantiems žmonėms yra būdinga didesnė hemoglobino koncentracija.
Etiopatogenezė
Hemoglobinas – tai kraujo pigmentas, susidedantis iš globino ir hemo. Kasdien pasigamina apie 1012 naujų eritrocitų. Šis procesas, vykstantis kaulų čiulpuose, vadinamas eritropoeze. Eritroblastai dalijasi ir bręsta iki retikulocitų ir eritrocitų. Retikulocitai yra didesni nei eritrocitai, kaulų čiulpuose jie bręsta 1–2 dienas, vėliau, prieš virsdami eritrocitais, 1–2 dienas cirkuliuoja kraujyje. Pastarieji gyvena 120 dienų, pagrindinė jų funkcija – prisijungti deguonį plaučiuose, išnešiojant jį po visą organizmą.
Kai kraujyje sumažėja hemoglobino, mažiau deguonies patenka į audinius. Audinių hipoksija skatina eritropoetino gamybą inkstuose. Šis hormonas jungiasi su kaulų čiulpų ląstelių pirmtakais ir skatina eritropoezę. Mažakraujystė ir deguonies stygius pagreitina eritropoezę iki 20 kartų. Bet kuriame etape, sutrikus hemoglobino sintezei, pasireiškia anemija.
Tam, kad hemoglobinas normaliai funkcionuotų, jis turi būti apgaubtas „kiautu“, tokią funkciją atlieka eritrocitas. Eritrocitai turi sau būdingą struktūrą ir fermentų sistemą. Priežastys, turinčios įtakos eritrocitų išgyvenamumui ar jų sintezei, skatina vystytis anemiją. Eritrocitai su defektais yra neefektyvūs, neatlieka savo funkcijų, todėl tokie eritrocitai yra pašalinami iš bendros kraujo apytakos
Anemiją sukelia:
- eritrocitų fermentų pokyčiai;
- eritrocitų struktūros arba membranos defektai;
- hemoglobino defektai.
Pažymėtina, kad hemoglobinas nėra vienintelis anemijos vystymąsi lemiantis veiksnys. Anemija yra įvairių ligų pasekmė, todėl būtina išsiaiškinti ją sukėlusią priežastį.
Diagnozuojant anemiją, svarbiausia išsiaiškinti:
- Ar iš tikrųjų yra anemija?
- Ar ji įgyta, ar įgimta?
- Ar nėra kraujavimo?
- Ar nėra vaistų, cheminių medžiagų arba toksinų poveikio?
- Ar nesergama gretutinėmis sisteminėmis ligomis?
- Svarbu žinoti paciento rasę ir jo mitybos įpročius.
Anemija turėtų būti diagnozuojama įvertinus eritrocitų masę. Esant anemijai, ji mažėja lyginant su populiacijos apatinės normos riba, atitinkamai – 25 ml/kg moterims ir 28 ml/kg vyrams. Tačiau eritrocitų masės nustatymas yra sudėtingas tyrimas ir atliekamas tik nedaugelyje ligoninių. Patogiausia ir praktiškiausia diagnozuoti anemiją nustačius hemoglobino kiekį kraujyje, eritrocitų skaičių, jų indeksus ir morfologinius pokyčius, retikulocitų skaičių.
Diagnozuojant anemiją, svarbu:
- klinikinis paciento ištyrimas;
- laboratoriniai tyrimai.
Tais atvejais, kai anemija yra lengva ir vystosi laipsniškai, simptomų gali nebūti. Dažniausiai pacientai skundžiasi nuovargiu, bendru silpnumu, mieguistumu. Esant sunkiai anemijai, dėl deguonies stygiaus audiniuose ligonis dūsta, padažnėja širdies plakimas, svaigsta galva, trinka dėmesys, o sergant išemine širdies liga, paūmėja skausmai širdies plote.
Hemoglobinui sumažėjus iki 90–100 g/l, tiriant objektyviai, galimas gleivinių, odos (veido, delnų) blyškumas. Tačiau tai nėra diagnostikos kriterijus. Skirtingų žmonių konstitucinės savybės įvairuoja. Jei paviršinės odos kraujagyslės yra giliau, oda gali būti blyški ir nesant anemijos. Dėl padidėjusio kraujo pratekėjimo skilveliais ir sumažėjusio kraujo klampumo ties širdies viršūne ir plautiniu kamienu, galima išklausyti sistolinį ūžesį. Esant sunkiai anemijai – tinklainėje galima stebėti liepsnos formos arba apvalios su baltu centru hemoragijas. Kartais randamos vingiuotos, vatos gumuliukų formos tinklainės venos, rodančios inervacijos pažeidimą.
Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2016 Nr. 2