Rasa Palaimaitė, prof. habil. dr. V. Uloza
LSMU MA Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika
Tornvaldo cista – nedažnai klinikinėje praktikoje sutinkama nosiaryklės cista, kuri gali sukelti ryškius klinikinius simptomus. Šiai retai gerybinei patologijai atsirasti sąlygas sudaro stuburinės stygos (notochordos) liekanos. Dažniausiai tornvaldo cistos būna besimptomės, bet gali pasireikšti ir įvairiausiais simptomais. Dažniausiai tornvaldo cistos diagnozuojamos atsitiktinai endoskopijos arba radiologinių tyrimų metu. Besimptomės Tornvaldo cistos gydyti nereikia, o pasireiškus simptomas, gali būti operuojamos transnazaliniu arba transoraliniu būdu. Cistos marsupializacija yra pirmos eilės chirurginė procedūra norint išvengti cistos atkryčių.
Tornvaldo cista – gana reta gerybinė patologija, kuri išsivysto dėl sutrikusios užpakalinės nosiaryklės sienos embriogenezės. Literatūros duomenimis, autopsijų metu nustatomas šių cistų paplitimas yra iki 4 proc. bendrojoje populiacijoje, vienodai vyrams ir moterims [1]. Pirmasis ligą identifikavo vokiečių gydytojas Gustavus L. Tornwaldt. Jis 1885 m. išleistoje 119 puslapių monografijoje [2] aprašė nosiaryklės cistos formavimąsi iš maišelio, klinikinius simptomus, atsirandančius dėl sekreto susikaupimo cistoje, jos uždegimo ir infekcijos [3].
Šiai patologijai išsivystyti sąlygas sudaro ryšys tarp stuburinės stygos (notochordos) liekanų ir ektodermos, formuojančios ryklę, kai įaugęs kvėpavimo takų epitelis suformuoja Tornvaldo maišelį, sekretuojantį gleives į nosiaryklę. Šio darinio lokalizacija – nosiaryklės vidurio linija, aukščiau viršutinio sutraukiamojo ryklės raumens krašto. Maišelis cista virsta tik tada, kai įvyksta angos, pro kurią nuteka gleivės, obstrukcija. Obstrukcija gali vystytis tiek spontaniškai, tiek dėl infekcijos, taip pat po adenoidektomijos ar spindulinės terapijos gydant onkologines galvos ir kaklo srities ligas. Tornvaldo cistai supūliavus ar prasidėjus jos uždegimui, vystosi Tornvaldo liga, kuri gali pasireikšti plačia gama simptomų [4–6]. Pagal tai, ar yra obstrukcija, cistos klasifikuojamos į plutelę formuojančias (angl. crusting) ir cistines (angl. cystic ) (1, 2 pav.) [4, 7].
Simptomatika
Tornvaldo cistos beveik visada yra besimptomės, dažniausiai diagnozuojamos atsitiktinai apžiūrint nosiaryklę veidrodėliu, fibroendoskopijos metu ar atliekant radiologinius tyrimus. Cistos svyruoja nuo tipinių 2–10 mm dydžio iki itin retai aprašomų didesnių, galinčių siekti ir 4 cm [8, 9]. Simptomai priklauso nuo cistos dydžio bei galimai prisidėjusios infekcijos ir uždegimo: Eustachijaus vamzdžio disfunkcija, serootitas, halitozė, faringitas, galvos skausmas (pakaušio srityje), kaklo raumenų mialgija, skausmas už akiduobės, nosiaryklės obstrukcija (kai cista didelė), užnosinė rinorėja, svetimkūnio pojūtis nosiaryklėje, epistaksė. Tokie simptomai kaip užnosinė rinorėja, halitozė pasitaiko dažniau, o nosiaryklės obstrukcija dėl didelių cistų, epistaksės epizodai, bei įvairios mialgijos, sukeltos Tornvaldo cistos, literatūroje aprašomos itin retai [4, 6, 7, 10, 11].
Plačiau apie tai skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijos“ 2015/2016 m. Nr. 2