Lietuvos mokslo premijų komisija LSMU MA Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos vadovui, ilgamečiam Lietuvos otorinolaringologų mokslinės draugijos pirmininkui profesoriui, habilituotam daktarui Virgilijui Ulozui už fundamentinį ir taikomąjį mokslinių tyrimų ciklą ,,Organinės gerklų ligos: biologinių žymenų paieška, inovatyvūs diagnostikos ir gydymo metodai (2000-2014)“ suteikė 2015 metų Lietuvos mokslo premijos laureato vardą. Profesorius sutiko pasidalyti mintimis apie nelengvą, bet įdomią ir prasmingą, didžiulį pasitenkinimą teikiančią mokslinės veiklos kasdienybę ir jos sukurtus rezultatus, apie idėjų gimimą ir jų įgyvendinimą, apie naujus siekius ir pilnatvės jausmą…
Ar labai nustebino žinia, jog Lietuvos mokslo premijų komisija nusprendė įteikti Jums garbingą Lietuvos mokslo premiją?
Labai nustebino ir, žinoma, nudžiugino. Ši žinia buvo netikėta, nors – laukta. Tad to jausmo negalėčiau lyginti su pojūčiais, kurie ištiktų, pavyzdžiui, netikėtai radus aukso grynuolį… Iš tiesų tai buvo ilgo darbo rezultato įvertinimas… Aš nebuvau vienintelis pretendentas. Šešioms Mokslo premijoms buvo nominuota 30 įvairių sričių mokslininkų, tad konkurencija buvo didelė. Man pasisekė, ir tuo labai džiaugiuosi…
Lietuvos mokslininkų komisijos įvertintas Jūsų darbų ciklas „Organinės gerklų ligos: biologinių žymenų paieška, inovatyvūs diagnostikos ir gydymo metodai (2000–2014 m.) – tai kryptingai vykdyta ir vystyta mokslinė veikla. Kaip apibendrintai galėtumėte pristatyti šiuos mokslinius tyrimus ir jų rezultatus?
Šis mokslo darbų ciklas – tai 15 metų kryptingos mokslinės veiklos medicinos mokslo srityje rezultatas, siekiant sukurti ir panaudoti klinikinėje praktikoje naujus ir inovatyvius organinių gerklų ligų diagnostikos bei gydymo metodus.
Mokslo darbų ciklą sudaro paskelbtų darbų apžvalga, kurioje apibendrinami keleto pagrindinių krypčių mokslinių tyrimų rezultatai.
Pirmoji dalis – įvadas. Antrojoje dalyje nagrinėjami fundamentiniai gerklų audinio remodeliavimosi molekulinės biologijos klausimai – matricos metalo proteinazių MMP-2 ir MMP-9 raiškos ir jų genų polimorfizmo tyrimai nepiktybinių gerklų darinių, ikivėžinių būklių bei gerklų vėžio atvejais. Pristatomuose moksliniuose darbuose, atliktuose bendradarbiaujant su LSMU Kardiologijos instituto Molekulinės kardiologijos laboratorija, MMP-2 ir MMP-9 raiškos vertintos didelėje ir homogeniškoje (n-112) gerklų vėžio pacientų grupėje. Taip pat šių proteinazių raiška nustatyta balso klosčių audinyje, esant organinėms (tūrinėms) ligoms – polipams, atsinaujinančiai gerklų papilomatozei, lėtiniam hiperplaziniam laringitui su keratoze. Moksliniai tyrimai yra svarbūs ne tik audinių remodeliavimosi procesų gilesniam supratimui bei naujų piktybinių navikų žymenų paieškai, bet yra reikšmingi ir klinikine prasme. Padidėjusios MMP raiškos nustatymas gerklų vėžio audinyje gali padėti prognozuoti piktybinio naviko išplitimą, lemti individualizuotos gydymo taktikos ir apimties pasirinkimą pacientui.
Moksliniais eksperimentais, atliktais LSMU Kardiologijos instituto Ląstelių kultūrų laboratorijoje, pirmą kartą identifikuoti ir charakterizuoti tuneliniai nanovamzdeliai (TNT) plokščialąsčio gerklų vėžio (PGV) pirminėje ląstelių kultūroje. TNT taip pat buvo identifikuoti PGV audiniuose. Pastarasis tyrimas yra itin svarbus, nes su TNT gali būti susiję vėžio plitimo mechanizmai. Buvo nustatyti dviejų tipų TNT, pirmojo tipo – sudaryti vien iš F-aktino, antrojo tipo – sudaryti iš F-aktino ir α-tubulino. PGV ląstelių kultūroje buvo identifikuoti penki TNT formavimosi būdai, atliktas kiekybinis TNT elektrinių savybių tyrimas, taip pat išmatuotas pralaidumas fluorascenciniams įvairaus molekulinio svorio dažams. Eksperimentais nustatyta, kad TNT gali suformuoti elektrinį ryšį tarp nutolusių ląstelių tiesiogiai arba per plyšines jungtis bei praleisti ne tik didelės molekulinės masės molekules, bet ir organeles. Pateikiami įrodymai, kad abiejų tipų TNT egzistuoja ne tik PGV ląstelių kultūroje, bet ir PGV audiniuose, o audinių TNT viduje yra randamos mitochondrijos.
Bendradarbiaujant su LSMU Histologijos ir embriologijos katedra, sukurtas eksperimentinis PGV tyrimo in vivo eksperimentinis modelis, įterpiant vėžinį audinį į viščiuko embriono chorioalantojinę membraną (CAM). PGV vėžio morfologinės išraiškos viščiuko embriono chorioalantojinėje membranoje tyrimai plėtoja atliekamų fundamentaliųjų tyrimų kryptį. Viščiuko embriono CAM dėl tankaus kraujagyslių sluoksnio bei vėlai susiformuojančios imuninės sistemos yra puiki terpė biomedicinos tyrimams. PGV gyvose terpėse yra mažai tyrinėtas, todėl CAM modelis pritaikomas jo vystymuisi, invaziškumui bei angiogenezės intensyvumui tirti. Pirmą kartą atliktas morfologinis ir morfometrinis PGV CAM modelio charakterizavimas praplečia vėžio ląstelių biologijos žinias. Tolesnis šio modelio vystymas galėtų būti naudingas naujų selektyvių ir specifinių medikamentų, slopinančių PGV vystymąsi, paieškai ir išbandymui.
Moksliniais žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tyrimais nustatytas labai didelis (97,22 proc.) ŽPV infekcijos paplitimas tarp ligonių, sergančių gerklų papilomatoze, vyraujant 6 ir 11 ŽPV tipams. ŽPV-6 tipo pilnų genomų tyrimas leido nustatyti šio tipo ŽPV genomo variantų ryšius su geografine kilmės vieta, anatomine ligos vieta, lytimi. Globali filogenetinė ŽPV-6 analizė įrodė, kad egzistuoja tam tikras etnogeografinis ir nuo lyties priklausantis polinkis ligai išsivystyti.
Trečioje dalyje pristatomi nauji gerklų ligų ir susijusios patologijos diagnostikos, chirurginio ir konservatyvaus gydymo metodai, jų funkcinių rezultatų vertinimas, gauti rezultatai. Nagrinėjama laringologinių tyrimų reikšmė, jų jautrumas ir specifiškumas diagnozuojant gastroezofaginio refliukso ligos laringofaringinę formą (GERL LF), nustatyti GERL LF diagnostikai reikšmingiausi simptomai, laringoskopiniai požymiai, akustiniai balso parametrai. Įvertintos ligos prognozavimo tikimybės esant įvairiems šių požymių ir parametrų deriniams. Sukurtas optimaliais laringologinio tyrimo parametrais paremtas matematinis GERL LF diagnostikos modelis, įvertintas jo efektyvumas. Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, pasiūlyti kiekybiniai balsą gerinančių (fonochirurginių) operacijų funkcinių rezultatų vertinimo metodai, apimantys akustinę balso analizę bei vaizdinius gerklų tyrimo būdus, pateikti fonochirurginio gydymo rezultatai. Atskirame poskyryje pateikiami knarkimo ir obstrukcinės miego apnėjos diagnostikos, minimaliai invazyvaus chirurginio gydymo efektyvumo, gyvenimo kokybės pokyčių tyrimo rezultatai.
Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2016 Nr. 4
Nuotr. – profesorius V. Ulozas