Pastarąjį dešimtmetį, aplenkęs plaučių vėžį, prostatos vėžys (PV) tapo pačia dažniausia onkologine vyrų liga daugelyje pasaulio šalių, taip pat Lietuvoje. Mirtingumo nuo prostatos vėžio rodiklis Lietuvoje išlieka vienas didžiausių Europos Sąjungoje, nepaisant 2006 metais pradėtos įgyvendinti nacionalinės PV ankstyvo išaiškinimo programos.
2013 m. duomenimis, Lietuvoje PV sudarė 15 proc. visų onkologinių ir 29 proc. – vyrų vėžinių ligų. Kiekvienais metais Lietuvoje užregistruojama 2,5–2,8 tūkst. naujų PV atvejų, nuo PV miršta > 600 vyrų (2012 metais – 632). Palyginimui: dažniausia moterų onkologinė liga, krūties vėžys, sudaro 17,4 proc. visų onkologinių ligų, nuo jos 2012 metais mirė 567 moterys. Lietuva išsiskiria vienu aukščiausių mirštamumo nuo PV rodikliu.
Daugelis vyrų, net visiškai sveikų, turi PV užuomazgų, bet tai dar nieko blogo nereiškia. Jei atsiranda metastazių limfmazgiuose ar kauluose, tai irgi nėra blogiausias ligos scenarijus. Blogai tada, kai PV tampa hormonams atsparus. Gydyti hormonams atsparų PV (HAPV) visada didelis iššūkis, bet gydymas įmanomas. Tikslių duomenų, kiek Lietuvoje gyvena vyrų, turinčių neišgydytą PV ar sergančių HAPV, nėra. Mokslinių tyrimų duomenimis, kas 5-tas PV sergantis vyras serga HAPV. Lietuvoje tokių vyrų turėtų būti apie 1 tūkst. ar daugiau.
Patofiziologija
Prostatos vėžio tyrimų istorijoje svarbūs du momentai:
- kai buvo nustatyta PV patofiziologijos priklausomybė nuo hormonų ir
- radikalios anatominės prostatektomijos metodo sukūrimas.
Visiškai įrodyta testosterono ir androgenų svarba prostatos fiziologijai ir patologijai. Nustatyta, kad testosteronas, patekęs į prostatą, greitai ir negrįžtamai verčiamas (konvertuojamas) dihidrotestosteronu, kuris aktyvina androgenų receptorius. Dihidrotestosterono sukelti biologiniai signalai sklinda į ląstelių branduolius ir aktyvina genus taikinius. Taip reguliuojamas navikinių ląstelių išlikimas ir proliferacija prostatoje, audiniui specifinių baltymų (PSA) gamyba. Sumažėjus kraujyje testosterono, prasideda biologinių reakcijų grandinė, kuri sukelia prostatos ir PV ląstelių žūtį (apoptozę).
Gydymo principai
Pagal 2015 metų Lietuvos sveikatos apsaugos ministro įsakymą specializuotą onkologinę pagalbą Lietuvoje teikia 3-tinio lygio sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose dirba onkologai chemoterapeutai ar radioterapeutai. Šiame įsakyme apibrėžiama, kada ir koks kompensuojamasis vaistas gali būti skiriamas ir kada jo vartojamas nutraukiamas. Lietuvoje patvirtintas PV gydymo kompensuojamaisiais vaistais aprašas skiriasi nuo europinių ir amerikiečių gairių (EAU, ESMO, NCCN). Tai galbūt ir lemia skirtumus, gydymo rezultatus, išgyvenamumą.
Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2016 Nr. 4