Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tretinio Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros paslaugų lygio įstaigos pirmine ir antrine sveikatos priežiūra gali verstis tik mokslo ir mokymo tikslais. Šioje dalyje taip pat nustatyta, kad pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros mastą ir apimtį nustato Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM). Ši teisės norma įsigaliojo dar 2010 m. liepos 1 d., tačiau iki šio SAM nėra įvykdžiusi šio įstatymo reikalavimo.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas balandžio 20 d. posėdyje svarstė SAM informaciją dėl pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros masto ir apimties nustatymo tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Posėdyje pažymėta, kad nesant teisinio reguliavimo, kuriuo būtų nustatytas pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros mastas tretinio sveikatos priežiūros paslaugų lygio įstaigose, šiose įstaigose neretai teikiamos pirminio ir antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos, kurios galėtų būti teikiamos kitose sveikatos priežiūros įstaigose. Taip yra apsunkinamas tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas pacientams. Komiteto nuomone, tretinio lygio įstaigose yra aukščiausio lygio technologijos, paslaugas teikia siaurų specializacijų gydytojai, todėl svarbu, kad jose teikiamos sudėtingiausios paslaugos būtų prieinamos tiems pacientams, kuriems jų labiausiai reikia, o rajono lygmens ligoninėse būtų gydomos plačiai paplitusios, nesudėtingos ligos.
Komiteto nariai nepritarė ministerijos nuomonei, kad šio klausimo reglamentavimas pakankamas ir naujų teisės aktų priimti netikslinga bei priėmė sprendimą, kad SAM parengtų ir priimtų teisės aktus, kurie reglamentuotų pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros mastą ir apimtis tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, taip, kaip yra nurodyta Seimo 2010 m. priimtame Sveikatos sistemos įstatyme.
Simona Šimonienė