Doc. dr. T. Balsevičius1, dr. G. Pilkauskaitė2, E. Buržinskis3
1LSMU MA Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika
.LSMU MA Pulmonologijos ir imunologijos klinika
3LSMU MA
Reikšminiai žodžiai: knarkimas, obstrukcinės miego apnėjos sindromas, chirurginis gydymas, nCPAP terapija.
Santrauka. Obstrukcinė miego apnėja yra lėtinė polietiologinė liga, kurią diagnozuoja ir gydo specialistų komanda. Obstrukcinės miego apnėjos gydymo taktiką lemia ligos sunkumas, viršutinių kvėpavimo takų anatominiai veiksniai bei gretutinės ligos. Nors dalyvaujant specialistų komandai galima parinkti optimalų obstrukcinės miego apnėjos gydymo metodą bei pagerinti obstrukcinės miego apnėjos gydymo rezultatus, dalis pacientų nesilaiko gydymo rekomendacijų.
Šiame straipsnyje nagrinėjama multidisciplininės komandos reikšmė, gydant knarkiančiuosius bei sergančiuosius obstrukcine miego apnėja, ir apžvelgiami 2013 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Miego laboratorijoje tirtų pacientų gydymo rezultatai.
Įvadas
Obstrukcinė miego apnėja (OMA) yra lėtinė polietiologinė liga, kurią sukelia tiek viršutinių kvėpavimo takų (VKT) patologija, tiek bendrinės priežastys: antsvoris, veido skeleto ypatumai ar gretutinės ligos [1]. Todėl OMA yra diagnozuojama ir gydoma specialistų komandos. OMA gydymo taktiką lemia ligos sunkumas, VKT anatominiai veiksniai bei gretutinės ligos. Dažniausi OMA gydymo metodai yra nosinė nuolatinio teigiamo slėgio ventiliacija (nCPAP), VKT chirurginis gydymas bei kitos konservatyvios gydymo priemonės (svorio mažinimas, pozicinė miego terapija). Nors dalyvaujant specialistų komandai galima parinkti optimalų OMA gydymo metodą ir pagerinti OMA gydymo rezultatus, dalis pacientų nesilaiko gydymo rekomendacijų. Negydoma OMA didina sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis riziką bei blogina tiek sergančiųjų OMA, tiek jų gyvenimo partnerių gyvenimo kokybę [2, 3]. Todėl šio tyrimo tikslas buvo įvertinti specialistų komandos reikšmę diagnozuojant ir gydant OMA.
Medžiaga ir metodai
Tyrime buvo ištirti 2013 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Miego laboratorijoje tirti ir gydyti knarkiantys bei OMA sergantys pacientai. Visiems pacientams buvo atlikta stacionari visos nakties polisomnografija. OMA diagnozė buvo nustatyta remiantis apnėjų-hipopnėjų indeksu (AHI) ≥5 ep./val. Pacientų klinikiniai duomenys buvo surinkti iš jų ligos istorijų bei atlikta šių pacientų telefoninė apklausa, norint išsiaiškinti, kaip pacientai laikėsi jiems rekomenduoto gydymo plano, bei sužinoti subjektyvų gydymo rezultatą.
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programų paketą SPSS 20.0 for Windows. Buvo skaičiuojami požymių aritmetiniai vidurkiai, standartiniai nuokrypiai ir kitos aprašomosios statistikos. Tikrinant statistines hipotezes, buvo pasirinktas reikšmingumo lygmuo a = 0,05. Hipotezei apie dviejų grupių vidurkių lygybę patikrinti buvo naudotas Stjudent t testas. Hipotezių apie požymių tarpusavio priklausomumą tikrinimui buvo taikytas χ2 kriterijus.
Rezultatai
2013 m. LSMUL KK Miego laboratorijoje buvo ištirti 98 pacientai – 76 vyrai ir 22 moterys nuo 25 iki 78 (vid. 52,89 ± 11,89) metų amžiaus. 10 pacientų buvo nustatytas knarkimas (AHI 15-30) bei 57 – sunki OMA (AHI >30). 59 ištirtiems pacientams buvo rekomenduotas gydymas nCPAP, 11 – kitos konservatyvaus gydymo priemonės (svorio mažinimas, pozicinė miego terapija), 28 – chirurginis gydymas.
nCPAP gydytų pacientų vidutinis KMI ir vidutinis AHI buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei operuotų pacientų (pnCPAP bei chirurginio gydymo grupėmis, statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p >0,05).
nCPAP pacientų grupėje nCPAP aparatą nuolat naudoja 38 (64,4 proc.) pacientai, nenaudoja 21 (35,6 proc.) pacientas. nCPAP aparatą naudojantiems pacientams nustatytas didesnis AHI nei nCPAP aparato nenaudojantiems pacientams (64,66 ± 27,21 v.s. 45,54 ± 23,16, p = 0,009) ir didesnis Epworth mieguistumo indeksas (13,34 ± 5,73 v.s. 9,86 ± 5,99, p = 0,032). Šioje pacientų grupėje gydymo rezultatais yra patenkinti 33, iš dalies patenkinti 2 ir nepatenkinti – 3 pacientai.
Pacientų, kuriems buvo rekomenduotas chirurginis OMA bei knarkimo gydymas, ryklės operacija buvo atlikta 14 pacientų. 14 pacientų chirurginio gydymo atsisakė. Operuotiems pacientams nustatytas didesnis AHI nei operacijos atsisakiusiems pacientams (22,68 ± 23,56 v.s. 9,56 ± 10,69, p = 0,049). Chirurginio gydymo rezultatais yra patenkinti 8 pacientai, iš dalies patenkinti 3 ir nepatenkinti – 3 pacientai.
Plačiau apie tai skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijos“ 2015/2016 m. Nr. 2