Edita Juodžbalienė
LSMU MA Onkologijos ir hematologijos klinika
Holizmas (kilęs iš graikų k. žodžio holos, reiškiančio visas, pilnas) yra idėja, kad visos sistemos savybės (biologinės, cheminės, socialinės, mentalinės, lingvistinės ir kt.) negali būti apibrėžtos ir paaiškintos vien kaip jos sudedamųjų dalių suma. Atvirkščiai, sistema apibrėžia, kaip veikia jos sudedamosios dalys. Holistinė medicina – tai kompleksinio gydymo koncepcija, pagal kurią serga visas organizmas, o ne tik kai kurie organai. Liga – tai individualus procesas, kuris vyksta kiekviename organizme skirtingai ir todėl reikalingas individualiai pritaikyto gydymo.
Vertinti reikia ne vieną ligą, o visą organizmo sistemą
Sunku net suskaičiuoti, su kokia gausybe gydytojų tenka susitikti pacientui – su kardiologais, reumatologais, pulmonologais, gastroenterologais ir t. t. Mes, onkologai, ieškodami metastazių po visą kūną, įpratome pažvelgti į visus kūno kampelius vienu metu. Jei krūties vėžys metastazuoja į plaučius, kepenis, genitalijas, kaulus, smegenis ir t.t., – vertiname visumą. Ką jau kalbėti apie tuos atvejus, kai vienu metu vyresniam pacientui nustatomos 5 onkologinės ligos (nesenas atvejis) ir tenka įvertinti, kurios ligos metastazavo ir kaip vienmomentiškai pacientą gydyti.
Tiek profesinė, tiek asmeninė patirtis padėjo suprasti, kad visos organizmo sistemos ir organai yra glaudžiai tarp savęs susiję. Banalu, girdėta, bet praktiškai – neveikia. Kiekvienas specialistas gydo savo ligą. Taip ir nutinka, kai iš kraujo tyrimo diagnozuojamas mistinis vieno imunoglobulino sindromas, tuo tarpu piktybinis navikas – išsiplėtęs per visą pilvą. Kiaušidžių vėžiu sergančiai pacientei dėl skysčių pleuroje atliekama pleurodezė (chemoterapija atidedama mėnesiui), o skystis savaime būtų dingęs po 1–2 chemoterapijos kursų. Išoperuojamas pilvo sienos plokščialąstis vėžys, o paaiškėja, kad tai ne pirminis odos vėžys, o prieš kelerius metus buvusio gimdos kaklelio vėžio metastazė (gydymo planai skirtingi). Tokių pamokančių atvejų esti daugybė.
Kartais ligos atsinaujina po 5–10 metų. Seniausias atkrytis mano darbinėje veikloje – recidyvas mastektominiame krūties rande po 18 metų. Aišku, neklysta tas, kas nedirba. Bet jei vertintume visus organus plačiau ir nuodugniau, net patiems būtų įdomiau dirbti.
Viena priežasčių yra ta, jog pacientai nežino, kuo praeityje sirgę, neturi jokių medicininių dokumentų. Manyčiau, kad ilgainiui galima pacientus išmokyti kaupti medžiagą apie savo ligas ir taip labiau savimi pasirūpinti.
Tabletė malšina skausmą, bet nenaikina ligos priežasties
Mūsų kūne nė vienas procesas nevyksta šiaip sau. Organizmas yra unikalus. Gamta ir evoliucija sukūrė daugybę apsaugos, savikontrolės ir savigydos priemonių. Deja, mes tiek esame užsiėmę žemiškais dalykais, kad savo kūno pagalbos šauksmo negirdime. Bet koks ir bet kur atsiradęs skausmas signalizuoja apie problemą toje vietoje. Ką darome dažniausiai? Išgeriame tablečių nuo skausmo, „gydomės“ dieną, kitą ar net malšiname skausmą savaites, bet niekas nebando ieškoti to signalo priežasties. Šeimos gydytojai turėtų atkreipti dėmesį besikartojančius pacientų skundus. Antai kartą buvo atsiųsta moteris, kuriai žarnyno vėžys jau buvo išplitęs į kepenis, nors ji visus metus skundėsi, kad sunku išsituštinti, būna kraujo. Neseniai į kabinetą įšlubavusi krūties vėžiu serganti moteris prašė padėti – jos nuomone, metastazės jau kauluose… Pacientė guodėsi 2 savaites besigydanti injekcijomis, bet jos neveiksmingos. Užteko 2 minučių apklausos ir 5 minučių apžiūros, kai sėdmenyse esantis įsitempęs raumuo buvo atpalaiduotas ir pacientė nusiųsta kineziterapeutams.
Mes neišmokome kūno kalbos. Jei senovės gydytojai mokėjo spėti ligas iš veido, pulso, kvapo ir panašiai, mums tai skamba kaip „močiutės pasakos“. Realybėje įvertinus išvaizdą, eiseną, darinius odos paviršiuje, jų išsidėstymo žemėlapį galima įtarti daugybę ligų. Jau daug metų esu pastebėjusi, jog, laukdama gimdos vėžiu sergančios moters, jau įsivaizduoju, kad pacientė bus nutukusi, kamuojama daugybės gretutinių ligų, ženkliai išplatėjusia sėdyne (dėl mažajame dubenyje sutrikusios mikrocirkuliacijos), su trombais kojų kraujagyslėse. Iškart būna aišku, kad jos laukia sudėtingas gydymas. Esu ne kartą girdėjusi paskaitose ir pati tvirtinusi, kad onkologines ligas apie 60–70 proc. sąlygoja nesveika mityba ir netinkama gyvensena. Kuo toliau, tuo labiau galvoju, kad kai kurias onkologines patologijas mes patys „prisikviečiame“. Juk genetinės ligos sudaro tik apie 5–10 procentų.
Gyvenimas mums duotas gyventi, o ne sirgti
Gimęs kūdikis būna sveikas, gražus. Norint įsitikinti, ar jam nereikia papildų, tikrai netikslinga kas mėnesį tirti jo K, Na, Mg koncentracijos ir pan. Visi procesai kūdikio organizme vyksta savaime. Žmogus auga, valgo nesirinkdamas maisto, nutunka, todėl jį pradeda kamuoti įvairios sveikatos problemos. Tada kaltinama senatvė bei ją lydinčios „privalomosios“ ligos. Tačiau galima pateikti daugybę pavyzdžių, kai žmonės, pakeitę mitybą, gyvenimo įpročius, pasveikta, sumažina ar visiškai nevartoja vaistų. Mano 80-metė mama, kuriai pakeistos 3 širdies kraujagyslės, įdėta 10 stentų, pasirinkusi sveiką gyvenseną jau pusantrų metų gyvena be jokių vaistų. Gaila, kad daugelį dalykų suprantame per vėlai, tik tada, kai susergame. Gyvenimas mums duotas gyventi, o ne sirgti. Niekada nėra vėlu atsigręžti į save.
Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2016 Nr. 4