Į skausmo klinikas besikreipiančių pacientų sudėties pokyčiai rodo, kad didėja su trišakio nervo pažeidimu susijusių skausmingų trauminių neuropatijų paplitimas. Šį paplitimo didėjimą iš dalies galėjo nulemti vis didėjantis odontologinių procedūrų invaziškumas, pagerėjęs gydytojų praktikų išsilavinimas tokių ligų diagnostikos atžvilgiu bei šiais laikais padidėjusi motorinių transporto priemonių avarijų ar fizinių kontaktinių konfliktų rizika. Požymiai, kad trauminė trišakio nervo neuropatija yra itin atspari standartiniam medikamentiniam gydymui, duoda pagrindo tolesniems moksliniams tyrinėjimams, kuriems savo ruožtu būtinas aiškus ligos klinikinio fenotipo apibrėžimas ir jo išplatinimas mokslinėje bendruomenėje.
Klasifikacija
Neuropatinio skausmo klasifikacijos problema išlieka opi. Dviejų mokslininkų grupių darbai suteikė galimybę tiksliau apibrėžti klinikinį fenotipą to, kas apibūdinama kaip „skausmingoji trauminė trišakio nervo neuropatija“ (STTN). Siūlomi STTN diagnostikos kriterijai yra pagrįsti priimtais neuropatinio skausmo klasifikavimo principais. Tarptautinė galvos skausmo draugija (angl. International Headache Society – IHS) 2013 metais priėmė siūlomą terminologiją ir kriterijus bei atsisakė istorinio „skausmingosios nejautros“ termino. STTN klasifikacija kol kas nėra visuotinai priimta, todėl tikėtina, kad tęsiantis diskusijoms galimi tam tikri pakeitimai.
Esminis STTN sukeliantis veiksnys yra nuolatinis deginantis ir/ar šaudantis skausmas plote, kuris yra aiškiai susijęs su patirta trauma. Be to, neurofiziologiniai, psichofiziniai ir vaizdo tyrimo metodai turėtų rodyti somatosensorinės sistemos pažeidimui būdingų požymių. Kliniškai galima aptikti teigiamų ir/ar neigiamų neurologinių požymių ir simptomų, kurie ypač būdingi STTN. Panašiai, kaip ir kitų skausmingų periferinių neuropatijų atveju, skausmingos vietos blokada vietiniu anestetiku duoda neapibrėžtą efektą ir nėra iki galo veiksminga skausmui malšinti.
Kiekybiniam sensoriniam STTN sergančių pacientų profiliui būdingas papildomų jutimų tam tikrose vietose atsiradimo, o kitose – dingimo mišinys. Paprastai nenustatoma šilumos ir karščio pojūčio slenksčio skirtumų tarp STTN sergančių pacientų ir kontrolinei grupei priklausančių asmenų. Smegenų kamieninių refleksų tyrimai STTN atveju aiškiai rodo mirksėjimo refleksų sutrikimus, kurie duoda pagrindą įtarti įeinančių aferentinių skaidulų disfunkciją ar slopinamąjį efektą smegenų kamieno lygmenyje.
Ligos atsiradimą provokuojantys veiksniai
Kiekviena danties ekstrakcija, visos dantų šaknų kanalų gydomosios procedūros bei chirurginės intervencijos gali sukelti neuronų pažaidą. Nors ir nedažnai, pasitaiko neuropatijų dėl tiesioginio pažeidimo adata ar vietinių anestetikų poveikio.
Dantų implantavimo procedūros, kurios pastaruoju metu tampa vis populiaresnės, yra susijusios su greta esančių nervų traumos rizika. Sensorinė neuropatija ir neuropatinis skausmas yra dažnos neurologinės komplikacijos po implantavimo procedūrų ir jas lydinčio gretimų nervų pažeidimo. Turint omenyje, kad dantų implantai įterpiami į mažai inervacijos turintį spongiozinį kaulą, kyla klausimas, iš kur kyla neuropatinis skausmas. Vis dėlto mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad aplink implantą inervacija yra gausi, taigi teoriškai neuropatinis skausmas gali atsirasti būtent ten. Be to, net ir nesant tiesioginės traumos, neuropatija gali išsivystyti dėl antrinio nervo pažeidimo, atsirandančio dėl perineurinio uždegimo ir jį lydinčių spaudimo reiškinių. Ši galimybė ypač reikšminga uždarose srityse apie trišakį nervą – netiesioginių tokios rūšies uždegimo sukelto trišakio nervo pažeidimo mokslinių įrodymų gauta atliekant eksperimentinius tyrimus su gyvūnais.
Trečiųjų apatinių krūminių dantų ekstrakcija susijusi su apatinio alveolinio nervo, einančio palei šaknų viršūnėles, ir liežuvinio nervo, einančio medialiau trečiojo krūminio danties, pažeidimo rizika. Šių nervų neuropatijos po danties ekstrakcijos trukmė gali būti įvairi, o jos dažnumas siekia 0,3–1 proc. atvejų. STTN paplitimas yra nežinomas, tačiau atrodo, kad liga yra reta – daugiau nei 1900 pacientų ilgalaikės stebėsenos metu nenustatyta nė vieno neuropatinio skausmo atsiradimo atvejo. Neskausminga liežuvinio nervo neuropatija pasitaiko rečiau nei apatinio alveolinio nervo, tačiau jei ekstrakcijos metu naudojama nervo retrakcija, jos dažnumas gali siekti 4 proc. Liežuvio disestezija nedidelei daliai pacientų gali likti (0,5 proc.). Pacientų grupėje, kurie kreipėsi gydymo dėl su danties ekstrakcija susijusios trišakio nervo neuropatijos, apie 70 proc. asmenų nustatytas gretutinis skausminis sindromas. Nors yra aišku, kad su dantų ekstrakcija susijusi skausminga apatinio alveolinio ir liežuvinio nervų neuropatija egzistuoja, tokie atvejai yra itin reti.
Plačiau apie tai skaitykite „Skausmo medicina“ 2015 Nr. 2 – 2016 Nr. 1