Pučia pilvą, pykina, vemiama, jaučiami juosiantys skausmai po krūtine, įvairūs bendro pobūdžio negalavimai – tokiais simptomais dažniausiai tarsi prabyla kasa, kai ji pernelyg apkraunama neįprastu kiekiu maisto ar alkoholio. Ją sudaro daugybė skiltelių, kuriose yra liaukinio audinio. Liaukutės, be ištekamųjų latakų, sudaro belatakę, arba endokrininę, dalį, kuri išskiria hormonus, reguliuojančius cukraus kiekį kraujyje. Liaukutės, turinčios ištekamąjį latakėlį, sudaro egzokrininę liaukos dalį, kuri gamina kasos sultis.
Jose yra stiprių fermentų baltymams, riebalams ir angliavandeniams virškinti. Jei kasa dėl įvairių priežasčių išskiria nepakankamai fermentų, blogai virškinami su maistu patenkantys baltymai, riebalai, angliavandeniai, sutrinka maisto medžiagų pasisavinimas, krenta svoris, atsiranda nemalonių simptomų. Išsivysčius šiems simptomams, indikuotina skirti gydymą fermentais. Nors, vertinant šių preparatų sudėtį, atrodytų, kad jie lyg ir panašūs, vis dėlto racionaliau skirti gyvulinės kilmės fermentų preparatus, kurie atitinka žmogaus virškinamojo trakto fiziologiją.
Kasos fiziologija
Liaukos, be ištekamųjų latakų, sudaro nelatakę endokrininę dalį, kuri išskiria hormonus (insuliną, gliukagoną), reguliuojančius gliukozės kiekį kraujyje. Liaukos su ištekamaisiais latakais sudaro egzokrininę dalį, gaminančią kasos sultis. Kasos acinusų ląstelės sintetina ir išskiria į latakėlius neaktyvios formos fermentus, latakėlių epitelinės ląstelės išskiria bikarbonatus ir vandenį. Latakėliuose susimaišę fermentai su bikarbonatais ir vandeniu sudaro kasos sultis ir išskiriami į dvylikapirštę žarną, kur dalyvauja virškinant baltymus, angliavandenius ir riebalus. Kasos sulčių sekrecija skirstoma į 3 fazes: cefalinę, skrandinę ir žarnyno. Pirmųjų 2 fazių metu dirginamas n. vagus, išskiriamas acetilcholinas, kuris skatina kasos fermentų sintezę. Apvirškintam maistui iš skrandžio patekus į žarnyną, skatinama cholecistokinino ir sekretino sekrecija. Kasos fermentai, patekę į dvylikapirštę žarną, kartu su maistu slenka klubinės žarnos link – tada fermentų aktyvumas mažėja dėl negrįžtamos proteolizinės ir rūgštinės degradacijos. Pernašos per žarnyną metu nepakinta, nesuardoma net 74 proc. amilazės, 22 proc. tripsino ir tik 1 proc. lipazės. Lipazė yra jautriausia šiam procesui, todėl jos poveikis trumpiausias.
Priežastys, galinčios sukelti kasos uždegimą
Persivalgymas ne tik sukelia nemalonių pojūčių, bet pirmiausia labai apkraunamas žmogaus organizmas. Kuo daugiau suvalgoma – tuo daugiau reikia virškinimo fermentų maistui suvirškinti. Kasa, kepenys ir tulžis priverstos dirbti intensyviai, kad susidorotų su šiuo krūviu. Be to, persivalgant labai ištampomas skrandis. Jaučiamas sunkumas pilve ar po duobute, šleikštulys, kartais net vemiama, vargina silpnumas, nuovargis, mieguistumas. Tiek lėtinį, tiek ūmų kasos uždegimą gali sukelti ir persivalgymas, ir alkoholio vartojimas. Be abejonės, šio žalingo įpročio galima išvengti arba atsisakyti. Tačiau nereikia pamiršti, kad daugiau kaip trečdalis lėtinio pankreatito atvejų nėra susiję su piktnaudžiavimu alkoholiu. Ne mažiau svarbi ūmaus pankreatito priežastis yra tulžies takų akmenligė. Tai pagrindiniai du veiksniai, sukeliantys kasos uždegimus. Be jų, yra ir vadinamieji idiopatiniai (neaiškios kilmės) kasos uždegimai, kurie dažniau vargina moteris. Šiuo atveju liga gali būti net paveldima, ypač jei kasos uždegimas pasireiškia jau vaikystėje. Kartais kasos uždegimą sukelia hipercholesterolemija, hiperlipidemija, prieskydinių liaukų pažeidimai, imuninės ligos. Kasos uždegimus gali sukelti ir pilvo traumos.
Fermentų terapija indikuotina ne tik esant kasos nepakankamumo požymiams
Svarbiausia indikacija skirti ligoniui pakaitinių virškinimo fermentų – kasos egzokrininių fermentų nepakankamumas. Jis gali būti absoliutus (kada pažeista kasa gamina per mažai fermentų arba sutrikęs jų išskyrimas, nutekėjimas latakais į dvylikapirštę žarną) arba santykinis (esant padidėjusiam fermentų poreikiui – neįprastai gausiai prisivalgius sunkiau virškinamo maisto, sergant žarnyno infekcijomis, karščiuojant, kai mažėja fermentų aktyvumas ir kt.).
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2016 Nr. 3