Gydymo vietinio poveikio vaistais nuo glaukomos režimo laikymosi ir pacientų žinių apie glaukomą įvertinimas Lietuvoje
Gydymo režimo laikymasis ir pacientų žinios apie glaukomą
Ingrida Janulevičienė1, Audrius Sveikata2, Loreta Kuzmienė1, Ligita Marozienė3
1LSMU Akių ligų klinika, Kaunas; 2LSMU MA Fiziologijos ir farmakologijos institutas; 3UAB „Biomapas“
Santrauka
Tyrimo tikslas. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti glaukomos gydymo režimo laikymąsi atsitiktinai atrinktoje pacientų grupėje, įvertinti žinių apie glaukomą lygį bei įvertinti, ar nesudėtinga mokomoji priemonė gali praplėsti pacientų žinias ir pagerinti gydymo režimo laikymąsi.
Metodai. Į tyrimą buvo įtraukti ambulatoriškai gydomi suaugę pacientai, sergantys pirmine atvirojo kampo arba pseudoeksfoliacine glaukoma. Tyrimo pradžioje ir pakartotinio vizito metu, kuris įvyko po apytiksliai 4 mėn., tiriamieji savarankiškai užpildė klausimynus apie glaukomą ir vaistų vartojimo režimo laikymąsi. Gydymo režimo nesilaikančiais buvo laikomi tie tiriamieji, kurie nurodė praleidžiantys bent 1 vaisto dozę per savaitę ir (arba) netiksliai aprašė vaistų vartojimo režimą. Pirmojo vizito pabaigoje kas antram tiriamajam buvo įteiktas mokomasis bukletas, šie tiriamieji sudarė intervencinę grupę. Likę tiriamieji sudarė kontrolinę grupę.
Rezultatai. Išanalizuoti 363 tiriamųjų (192 intervencinėje grupėje ir 171 kontrolinėje grupėje) duomenys. Abiejose grupėse gydymo režimo nesilaikančių tiriamųjų proporcija pirmojo ir antrojo vizito metu reikšmingai nesiskyrė (intervencinėje grupėje tokių tiriamųjų buvo, atitinkamai, 12,0 proc. ir 8,3 proc., o kontrolinėje grupėje – 14,0 proc. ir 12,3 proc., p>0,05). Tyrimo pradžioje tiriamieji teisingai atsakė į vidutiniškai 8,3 (±2,0) klausimus, o pakartotinio vizito metu – į 9,0 (±1,9) klausimus (p Intervencinėje grupėje teisingų atsakymų vidurkis padidėjo nuo 8,3 (±2,1) iki 9,1 (±1,7) (p
Išvada. Palyginti pareigingai vaistus nuo glaukomos vartojančių pacientų grupėje taikyta nesudėtinga mokomoji priemonė neturėjo įtakos vaistų vartojimo režimo laikymuisi nei žinioms apie glaukomą.
Glaukoma yra pagrindinė blogėjančio regėjimo ir neišgydomo apakimo priežastis [1,2]. 2010 m. pasaulyje buvo 44,7 mln. žmonių, sergančių atvirojo kampo glaukoma. Manoma, kad, senstant žmonijai, 2020 m. tokių pacientų skaičius pasieks 58,6 mln [2]. Lietuvos glaukomos draugijos duomenimis, mūsų šalyje yra apie 32 000 glaukoma sergančių pacientų [3].
Vienas svarbiausių glaukomos rizikos veiksnių bei pagrindinis gydymo taikinys yra akispūdis [4]. Atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai parodė, kad lokalaus poveikio hipotenziniai vaistai veiksmingai sulėtina glaukomos progresavimą [5-7].
Kadangi glaukomos simptomai paprastai pasireiškia tik vėlyvoje ligos stadijoje, o gydymo eigoje nejuntamas subjektyvus pagerėjimas, glaukoma sergantys pacientai dažnai nesilaiko paskirto gydymo režimo [8-10]. Medikamentinio gydymo režimo laikymasis (angl. compliance arba adherence) yra apibrėžiamas kaip vaisto vartojimas laikantis gydytojo paskirtos dozės, dažnumo bei trukmės [11].
Įvairių tyrimų duomenimis, 5-80 proc. glaukoma ir akių hipertenzija sergančių pacientų nesilaiko paskirto vaistų vartojimo režimo (toks didelis skirtumas tarp publikuotų rezultatų susijęs su skirtingais gydymo režimo nesilaikymo sąvokos apibrėžimais bei skirtingais jo įvertinimo metodais) [9]. Gydymo režimo laikymosi pastovumas (t. y. laikas, kol pacientas pirmą kartą nustoja vartoti vaistą) taip pat kelia susirūpinimą [12-15]. Beveik pusė pacientų, kuriems diagnozuota arba įtariama glaukoma, nustoja vartoti paskirtus vaistus po pusės metų nuo gydymo pradžios, tik 37 proc. juos vartoja praėjus 3 gydymo metams [16]. Yra duomenų, kad skirtingų farmakologinių klasių akių lašus vartojantys pacientai nevienodai pareigingai laikosi paskirto režimo [17-20].
Gydymo režimo nesilaikančių pacientų vidutinis akispūdis yra aukštesnis, o progresuojančio akipločio siaurėjimo rizika didesnė [21, 22]. Gydymo režimo nesilaikymas laikomas svarbiausia glaukomos sukelto aklumo priežastimi [23]. Glaukomai progresuojant skiriami stipresnio poveikio vaistai, o tai gali būti klaidingas sprendimas, jeigu liga progresuoja ne dėl neveiksmingo vaisto, o dėl jo vartojimo režimo nesilaikymo [24, 25]. Gana dažnas yra ir vadinamasis ciklinis elgesys – pacientai vaistus pareigingiausiai vartoja 5 dienas iki vizito pas gydytoją, o po to vaistų vartojimo režimo laikymasis vėl prastėja [12].
Vaistų nuo glaukomos vartojimo režimo laikymasis priklauso nuo aplinkos veiksnių (tai gali būti svarbūs gyvenimo įvykiai, kelionės, rutinos pokyčiai), vaistų vartojimo ypatybių (pvz., receptų išrašymo, kainos, sudėtingo vartojimo režimo, vaistų keitimo, šalutinių poveikių), individualių veiksnių (pvz., paciento žinių, atminties, motyvacijos, su sveikata susijusių įsitikinimų, lydinčių ligų) bei su gydytoju susijusių veiksnių (pvz., pasitenkinimo gydytoju, gydytojo ir paciento santykių) [26]. Taigi priemonės gydymo režimo laikymuisi pagerinti apima pacientų švietimą, paprastesnį vaistų vartojimo režimą, priminimų sistemą, patogesnį sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, glaudesnį paciento ir gydytojo bendravimą [27]. Švietimo vaidmuo yra ypač svarbus glaukoma sergantiems pacientams, kurie ankstyvoje ligos stadijoje, dar nejausdami simptomų, gali neįvertinti šios ligos pavojingumo. Kol nepasireiškia vėlesnės sunkios komplikacijos (pvz., siaurėjantis akiplotis), vieninteliai nemalonūs simptomai dažnai tėra šalutiniai akių lašų poveikiai [28].
Publikuotų duomenų apie glaukoma sergančių pacientų žinias apie savo ligą ir paskirto vaistų vartojimo režimo laikymąsi Lietuvoje nėra. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti glaukomos gydymo režimo laikymąsi atsitiktinai atrinktoje pacientų grupėje, nustatyti veiksnius, turinčius įtakos gydymo režimo nesilaikymui, įvertinti žinių apie glaukomą lygį, bei įvertinti, ar nesudėtinga mokomoji priemonė gali praplėsti pacientų žinias ir pagerinti gydymo režimo laikymąsi.
Metodai
Šio tyrimo protokolą peržiūrėjo ir leidimą tyrimui atlikti išdavė Lietuvos bioetikos komitetas. Visi tiriamieji pasirašė informuoto asmens sutikimo formą.
Gydytojai oftalmologai buvo atsitiktine tvarka atrinkti iš Lietuvos glaukomos draugijos narių sąrašo. Prisijungti prie tyrėjų komandos pakviestas kas antras sutikęs gydytojas. Iš viso tyrime dalyvavo 21 gydytojas oftalmologas iš 14 sveikatos priežiūros centrų, kuriuose konsultuojami ir gydomi glaukoma sergantys pacientai. Kiekvienas tyrėjas galėjo įtraukti ne daugiau kaip 20 tiriamųjų. Dalyvauti tyrime buvo kviečiamas kas antras glaukoma sergantis pacientas, apsilankęs sveikatos priežiūros centre pas tyrėją dėl bet kokios priežasties. Jeigu šis pacientas neatitiko įtraukimo kriterijų arba atitiko bent vieną iš neįtraukimo kriterijų arba atsisakė dalyvauti, tyrėjas kvietė kitą apsilankiusį pacientą. Tiriamieji buvo įtraukiami 2014 m. nuo sausio iki rugsėjo mėn.
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos oftalmologija“ 2016 Nr. 1