Niežėjimas yra vienas svarbiausių, dažniausiai pasitaikančių ir labiausiai varginančių daugelio odos ligų (pirmiausia atopinio dermatito, dilgėlinės ir kt.) simptomų. Niežėti odą gali sergant ir kitų organų ar sistemų ligomis – infekcinėmis, kepenų, inkstų, navikinėmis, endokrininėmis; kartais šis varginantis simptomas būna pirmoji šių klastingų ligų raiška.
Niežėjimas – daugelio ligų simptomas
Niežėjimas yra vienas seniausiai medicinos literatūroje paminėtų ir aprašytų simptomų, tačiau tik 2005 metais Heidelberge buvo įkurtas Tarptautinis niežėjimo tyrimų forumas (angl. IFSI), kurio tikslas – tyrinėti niežėjimo, kaip klinikinio fenomeno, priežastis, patofiziologiją, organizuoti efektyviausio gydymo paieškas ir mokslinius tyrimus. Pagal dabartinį IFSI apibrėžimą, niežėjimas – tai pirminis paviršinis sensorinis jutimas, nesusijęs su skausmu. Niežėjimas yra paplitęs ir dažnai klinikinėje praktikoje pasitaikantis įvairių ligų, dažniausiai, dermatologinių, simptomas. Dalgard ir bendr. (2004) duomenimis, niežėjimas vargina apie 8–9 proc. suaugusių Norvegijos gyventojų. Stander ir bendr. (2010), ištyrę 11,7 tūkst. suaugusių Vokietijos gyventojų, nustatė, kad niežėjimą, kaip nemalonų simptomą, jautė 16,8 proc. apklaustųjų.
Niežėjimas dažniau pasitaiko asmenims, sergantiems tam tikromis ligomis:
- lėtiniu inkstų nepakankamumu – 40–70 proc.;
- kepenų ciroze – 80–95 proc.;
- atopiniu dermatitu – beveik 100 proc. (praktiškai visiems);
- žvyneline – 70–80 proc.
Klasifikacija
Iki 6 savaičių trunkantis niežėjimas vadinamas ūminiu, o ilgiau nei 6 savaites – lėtiniu. Niežėjimas, ypač užtrukęs, lėtinis, neigiamai veikia ne tik somatinę, bet ir psichinę paciento būseną, sunkiai kontroliuojamas, reikšmingai blogina gyvenimo kokybę. Lėtinis niežėjimas dažniau pasitaiko asmenims, sergantiems atopiniu dermatitu (egzema), cholestazine kepenų liga, lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu.
Pagal patofiziologinį mechanizmą niežėjimas skiriamas į:
- derminį (odos, pruritocepsinį): jį sukelia odos nervinių galūnėlių, pruriceptorių, dirginimas;
- neuropatinį: atsiranda dėl aferentinių nervų laidų pažeidimo;
- neurogeninį: niežėjimo impulsai kyla centrinėje nervų sistemoje, nesant neuronų pažeidimo;
- psichogeninį: niežėjimas gali pasireikšti sergant psichikos ligomis;
- mišrų: kompleksinės etiologijos niežėjimas.
Kliniškai išskiriamos 5 niežėjimo formos: dermatologinis (sergant odos ligomis), sisteminis (sergant sisteminėmis ligomis), neuropatinis/neurogeninis, psichogeninis, mišrus (kompleksinės etiologijos).
Niežėti gali ligos pažeistą arba nepažeistą odą, taip pat odą lėtinių nukasymų vietoje.
IFSI klasifikacijoje taip pat nurodoma, kad niežėjimą gali sukelti sisteminės, neurologinės, psichosomatinės ligos, vaistai, nėštumas.
Sisteminis niežėjimas dažniausiai pasitaiko sergantiesiems: lėtine inkstų liga (ureminis niežulys), cholestazine kepenų liga (pirmine bilijine ciroze, pirminiu skleroziniu cholangitu, ekstrahepatine cholestaze, B ar C hepatitu), endokrininėmis ligomis (hipertiroze, hipotiroze, hiperparatiroidizmu, cukriniu diabetu), hematologinėmis ligomis (tikrąja policitemija, Hodžkino limfoma, ne Hodžkino limfomomis, leukemijomis, mielomine liga, mielodisplaziniais sindromais, esant geležies trūkumui ir kt.), solidinėmis navikinėmis ligomis (paraneoplastinis niežulys), karcinoidiniu sindromu, infekcinėmis ligomis (ŽIV, AIDS, parazitozėmis).
Atopinis dermatitas
Niežėjimas – dažniausias ir labiausiai varginantis atopinio dermatito (egzemos) simptomas. Tyrimų duomenimis, niežėjimas kasdien vargina 87 proc. sergančiųjų atopiniu dermatitu, 8 proc. – bent kartą per savaitę. Palyginamieji tyrimai parodė, kad atopinio dermatito sukeltas niežėjimas yra 2 kartus intensyvesnis, lyginant su vabzdžio įkandimu ar psoriaziniu niežėjimu, ir 10–15 proc. intensyvesnis nei ureminis niežėjimas.
Kuo sunkesnė atopinio dermatito eiga, tuo intensyviau niežti. Atopiniu dermatitu sergantys asmenys nurodo, kad dėl niežėjimo jiems sunku užmigti (84 proc.), dažnai prabunda (79 proc.), turi gerti migdomųjų vaistų (38 proc.).
Tyrimai parodė, kad atopiniu dermatitu sergantys vaikai per naktį kasosi vidutiniškai 61,6 kartus: tai sudaro iš viso 47,9 min., arba 7,7 proc. miego periodo. Jei nemiega vaikas, nemiega ir tėvai, taigi atopinis dermatitas sutrikdo visos šeimos gyvenimą ir poilsį.
Nustatyta, kad atopinio dermatito sukeliamą niežėjimą gali išprovokuoti stiprus stresas. Kodama ir bendr. duomenimis, žemės drebėjimas 38 proc. pacientų sukėlė labai sunkų ligos paūmėjimą, 34 proc. – sunkų, lyginant su 7 proc. sveikų asmenų. Niežėjimas labai paveikia ligonio psichikos būseną, sukelia nerimą, depresiją, nusivylimą.
Atopinio dermatito sukeliamo niežėjimo patogenezė sudėtinga, kompleksinė, joje persipina derminiai, neurogeniniai ir psichologiniai veiksniai, kaip antai sumažėjusi odos kapa – opioidinių receptorių ekspresija ir kt.
Atopinio dermatito sukelto niežėjimo gydymas
Lėtinio niežėjimo gydymo principus apibrėžia Europos dermatologų forumo (EDF) parengtos gairės. Jose išskiriami bendrieji gydymo pricipai, nespecifinės fizinės priemonės, uždegimo gydymas, pagalbinės specifinės gydymo priemonės, sedacija.
Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas. Dermatologijos aktualijos“ 2016 Nr. 6