Arterinė hipertenzija yra viena dažniausių ligų visame pasaulyje. Ji yra vienas pagrindinių širdies ligų, insulto ir inkstų nepakankamumo rizikos veiksnių. Arterinė hipertenzija pavojinga tuo, kad iš pradžių pacientas dažniausiai nejaučia jokių simptomų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo širdies ir kraujagyslių ligų kasmet miršta 17 mln. žmonių. 9,4 mln. mirčių yra nulemtos arterinės hipertenzijos komplikacijų. Hipertenzija sąlygoja 45 proc. mirčių, susijusių su širdies ligomis, ir 51 proc. – su insultu.
Vienas svarbiausių arterinės hipertenzijos profilaktikos ir gydymo veiksnių yra gyvenimo būdo keitimas: tabako atsisakymas, alkoholio vartojimo ribojimas, mityba, kurioje būtų mažiau druskos, pakankamas nesočiųjų riebalų, kalio ir magnio kiekis [1, 2]. Tyrimai rodo, kad būtent šie elektrolitai yra vieni svarbiausių tinkamai hipertenzijos kontrolei. Nustatyta, kad mažas su maistu gaunamo kalio kiekis gali didinti kraujo spaudimą, o papildomai vartojant kalio kraujospūdis gali sumažėti [3]. Mokslinių tyrimų duomenimis, didesnis suvartoto magnio kiekis taip pat pasižymi kraujo spaudimą mažinančiu poveikiu.
Kalio reikšmė arterinei hipertenzijai
Suvartojamas kalio kiekis gali daryti įtaką kraujo spaudimui. PSO rekomenduoja, kad suaugusieji kasdien turėtų suvartoti po 3510 mg kalio [1]. Pagrindinis kalio šaltinis yra vaisiai ir daržovės [2]: pupelėse ir žirniuose yra maždaug 1300 mg/100g, riešutuose – 600 mg/100g, daržovėse (špinatuose, kopūstuose, petražolėse) – 550 mg/100g, vaisiuose (bananuose, papajose, datulėse) – 300 mg/100g [1]. Apdorotame maiste kalio sumažėja. Remiantis JAV Maisto ir vaistų tarnyba (FDA), rekomenduojama paros kalio norma suaugusiems žmonėms yra 4,7 g [3].
Pastebėta, kad mityba, kurioje yra mažai kalio turinčių produktų (K
Mityba, kurioje kalio yra gausiau, sergantiems arterine hipertenzija pacientams yra statistiškai reikšmingai susijusi su mažesniu kraujo spaudimu. 16 klinikinių atsitiktinių imčių tyrimų, atliktų su hipertenzija sergančiais pacientais, metaanalizė atskleidė, kad didesnis kalio kiekis maiste reikšmingai mažina sistolinį kraujo spaudimą (vidurkis 5,3/3,1 mm Hg) [4]. Tačiau sveikų asmenų grupėje kraujospūdžio sumažėjimas buvo nedidelis ir statistiškai nereikšmingas (0,1/0,6 mm Hg). Pacientų, kurie kalio suvartojimą padidino iki 3510–4680 mg/dieną, kraujo spaudimas sumažėjo labiausiai (7,2/4,1 mm Hg) [4]. Nustatytas atvirkštinis statistiškai reikšmingas ryšys tarp kalio suvartojimo ir insulto išsivystymo [2]. 11-os kohortinių tyrimų, į kuriuos įtraukta beveik 250 tūkst. tiriamųjų, metaanalizės duomenimis, 42 mmol/l didesnis kalio suvartojimas per dieną yra susijęs su 21 proc. mažesne insulto rizika [4].
Kalio maisto papildus rekomenduojama vartoti, kai kraujyje šio elektrolito koncentracija yra maža ar su maistu jo gaunama nepakankamai. Tyrimas, atliktas Jungtinėse Amerikos Valstijose, parodė, kad suaugusieji per dieną suvartoja nepakankamai kalio: vyrai vidutiniškai 2,9–3,2 g, moterys – 2,1–2,3 g [4]. Tik 10 proc. vyrų ir mažiau nei 1 proc. moterų suvartoja 4,7 g ar daugiau kalio per dieną.
Gausi kalio mityba ar kalio papildai nėra rekomenduojami pacientams, kurie gydomi angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais, kalį tausojančiais diuretikais ar serga lėtine inkstų liga [4].
Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2016 Nr. 7