Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) išlieka svarbiausia ir dažniausia sergamumo, neįgalumo ir mirties priežastis pasaulyje. Vien Europoje nuo ŠKL kiekvienais metais miršta 4 mln. žmonių. Nors jaunesnių nei 65 metų amžiaus grupėje ŠKL dažniau serga vyrai, nuo šių ligų moterų miršta daugiau nei vyrų (atitinkamai 55 ir 45 proc.). 2016 metais pasirodė du svarbūs Europos kardiologų draugijos (EKD) dokumentai – „Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos klinikinėje praktikoje rekomendacijos“ ir „Dislipidemijos diagnostikos ir gydymo gairės“, kuriose nemažai dėmesio skiriama inovatyvioms mitybos strategijoms, sveikam funkciniam maistui, ypač įvairiems maisto papildams, pasižymintiems antilipidiniu poveikiu.
Didelius sergamumo ŠKL ir mirštamumo nuo jų rezultatus lemia daugelis veiksnių, taip pat nemažėjantis daugelio ŠKL rizikos veiksnių paplitimas, o kai kurie rizikos veiksniai (cukrinis diabetas, nutukimas) netgi dažnėja.
Akivaizdu, kad vien terapinėmis priemonėmis ŠKL komplikacijų kontrolės neįmanoma pasiekti. Veiksmingą įtaką mažinant sergamumą ir mirtingumą gali daryti ŠKL profilaktika. Ji taikoma dviem lygmenimis:
- bendrosios populiacijos – gyvenimo būdo, elgsenos korekcija;
- individualiai – asmenims, turintiems vidutinę arba didelę ŠKL riziką: dieta (mitybos terapija), fizinis aktyvumas, gyvenimas be žalingų įpročių, sveikatos stiprinimas ir palaikymas.
Nustatyta, kad, eliminavus sveikatai žalingą elgseną, būtų galima išvengti mažiausiai 80 proc. ŠKL ir netgi 40 proc. vėžio atvejų.
Gydymo galimybės ir nauda
Kraujo lipidų pusiausvyros pasikeitimas, vadinamoji dislipidemija, kai lipidogramoje padaugėja oksiduotų ir kraujagyslėms žalingų riebalinių junginių, ŠKL rizikos požiūriu yra vienas pavojingiausių homeostazės sutrikimų ir ŠKL rizikos veiksnių greta padidėjusio kraujospūdžio, rūkymo, cukrinio diabeto, antsvorio. Dislipidemija, kaip ir hipertenzija, yra valdomas rizikos veiksnys, todėl, nustačius sutrikusią kraujo lipidų pusiausvyrą, visada turėtų būti aptariamos jos kontrolės, korekcijos galimybės ir būdai, kurie parenkami individualiai.
Dislipidemijos kontrolė apima kompleksą nemedikamentinių ir farmakologinių priemonių: tai mitybos korekcija, gyvenimo būdo ir elgsenos keitimas, padidėjusio kūno svorio mažinimas, fizinio aktyvumo optimizavimas ir kt. Jei šių priemonių neužtenka lipidogramai normalizuoti, skiriama antilipidinių vaistų, iš kurių veiksmingiausi yra statinai.
Antilipideminio gydymo strategija remiasi mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL-Ch) koncentracijos kontrole. Daugelis patikimų atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamų tyrimų ir jų metaanalizių įrodė, kad sumažinus kraujo MTL ir trigliceridų (TG) koncentraciją galima reikšmingai sumažinti ŠKL riziką. Taip pat įrodyta: kuo didesnė pradinė MTL-Ch koncentracija (prieš gydymą), tuo didesnio absoliučios rizikos sumažėjimo galima pasiekti mažinant hiperlipidemiją. Santykinės ŠKL rizikos sumažėjimas gydant dislipidemiją nepriklauso nuo pradinės MTL-Ch koncentracijos.
Siekiant anksti įvertinti didėjančią ar padidėjusią ŠKL riziką, reikia kryptingai tirti ir įvertinti galimą dislipidemiją tam tikrose populiacijos grupėse. Padidėjusį kraujo lipidų kiekį gali turėti ne tik vyresnio amžiaus, nutukę, hipertenzija sergantys ar rūkantys asmenys, bet ir:
- sergantys lėtinėmis autoimuninėmis uždegiminėmis ligomis (reumatoidiniu artritu, sistemine raudonąja vilklige, žvyneline);
- sergantys periferinių arterijų liga;
- moterys, kurioms nėštumo metu buvo diagnozuota hipertenzija ar cukrinis diabetas;
- vyrai, turintys erekcijos sutrikimų;
- 40 m. arba vyresni vyrai ir 50 m. arba vyresnės moterys;
- pomenopauzės amžiaus moterys;
- asmenys, turintys ksantomų, ksanteliazmų;
- pacientai, vartojantys antiretrovirusinių vaistų (skatina ankstyvą aterosklerozę).
Laboratoriniai tyrimai
Tradiciškai kraujo mėginys lipidų testui paimamas nevalgius. Naujausi tyrimai rodo, kad mėginio paėmimas pavalgius ar nevalgius praktiškai neturi įtakos bendrojo cholesterolio, MTL-Ch ir DTL-Ch testų rezultatams. Maistas gali padidinti TG koncentraciją vidutiniškai 0,3 mmol/l, tai priklauso nuo maisto sudėties, laiko, praėjusio nuo valgymo. Rizikai įvertinti lipidų mėginiai gali būti paimami ir ligoniui pavalgius, ir nevalgius. Patikrai ir bendrajai rizikai įvertinti mėginius rekomenduojama paimti ligoniui pavalgius. Esant sunkiai dislipidemijai, lipidų mėginius rekomenduojama atlikti nevalgius.
Dislipidemijų gydymo kompleksiškumo svarba
Dislipidemijų gydymas turi būti kompleksinis: gyvenimo būdo, elgsenos korekcija, mitybos terapija, kūno svorio mažinimas, didesnis fizinis aktyvumas, kitų rizikos veiksnių eliminacija (pagal galimybes), farmakoterapija.
Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2016 Nr. 9