Dr. Aleksandras Vilionskis
Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Neurologijos skyrius
VU Medicinos fakultetas, Neurologijos ir Neurochirurgijos klinika
Apalpimas (sinkopė) – trumpalaikis ir staigus sąmonės praradimas, kai visiškai grįžta neurologinės funkcijos. Apalpimas yra gana dažna patologija, dėl kurios pacientai kreipiasi tiek į šeimos gydytojus, tiek į skubios pagalbos skyrius. Literatūros duomenimis, apie 80 proc. žmonių primą sinkopės epizodą patiria iki 30 m. amžiaus.
Problemos aktualumas
Sinkopės dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms: palyginti su 50–59 m. amžiaus grupe, 70–79 m. amžiaus grupėje sinkopės dažnis yra dvigubai didesnis, o tarp vyresnių – net trigubai didesnis. Vyrų ir moterų santykis yra panašus. Vienas epidemiologinių tyrimų parodė, kad nors vieną sinkopės epizodą patyrė iki 40 proc. gyventojų. Kita vertus, tarp žmonių, jaunesnių nei 40 metų, patyrusių sinkopę retai nustatoma širdies liga arba kitos gyvybei pavojingos būklės. Taip pat tyrimo rezultatai parodė, kad net iki 44 proc. ligonių nesikreipė į gydytojus po vienkartinio sinkopės epizodo. Šiame straipsnyje trumpai apžvelgiamos sinkopės priežastys, diferencinė diagnostika ir pateikiamos tokių ligonių ištyrimo rekomendacijos.
Konsultuojant sinkopę patyrusį pacientą reikia atsakyti į tris pagrindinius klausimus: kokia sinkopės priežastis ir kokius tyrimus reikia atlikti; ar ligoniui reikalingas skubus stacionarinis gydymas; kokia yra prognozė ir pasikartojimo rizika. Literatūros duomenimis, net po detalaus ligonio ištyrimo 20–50 proc. ligonių tiksli sinkopės priežastis nėra nustatoma. Konsultuojant ligonį skubios pagalbos skyriuje labai svarbu atrinkti ligonius, kurie turi būti hospitalizuoti. Tyrimais įrodyta, kad širdies patologijos sukelta sinkopė didina mirštamumo riziką du kartus ir daugiau, tuo tarpu ortostatinės arba neurogeninės kilmės sinkopės mirštamumo rizikos nedidina.
Sinkopės klasifikacija
Sinkopių klasifikacija pateikiama 1 lentelėje. Dažniausios yra neurogeninės sinkopės. Jos dažniau pasitaiko jaunesnio amžiaus žmonėms ir nėra pavojingos gyvybei. Dirginant tam tikras refleksines zonas (pvz., karotidinį sinusą) išsiplečia arterijos arba išsivysto bradikardija. Dėl to sumažėja galvos smegenų kraujotaka ir žmogų ištinka sinkopė. Tokios kilmės sinkopę provokuoja: maksimalus galvos pasukimas į šoną, skutimasis, ankšta marškinių apykaklė. Kitos priežastys, sukeliančios neurogeninės kilmės sinkopes, yra hiperventiliacija, Valsalvos mėginys. Taip pat prie šių sinkopių priskiriamos išgąsčio sukeltos sinkopės, adatos arba kraujo baimės sąlygotos sinkopės. Tokios sinkopės nereikalingos jokio gydymo, rekomenduojama vengti provokuojančių veiksnių.
Antros pagal dažnį yra kardiogeninės sinkopės. Jos dažniausiai išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems širdies patologija. Širdies patologija gali būti struktūrinė (aortos stenozė, aortos disekacija ir pan.), mechaninė (obstrukcinė kardiomiopatija) ir įvairios aritmijos. Jaunų žmonių staigioji mirtis po sinkopės dažniausiai būna susijusi su aritmijomis. Kardiogeninė sinkopė yra širdies ligos požymis ir didina mirties riziką, todėl tokie ligoniai turi būti tiriami kuo skubiau. Šiuo atveju reikia gydyti pagrindinę ligą.
Ortostatinės sinkopės dažniausia pasitaiko vyresniems 40 metų ir sergantiems kitomis ligomis žmonėms. Keičiant kūno padėtį (pvz., staiga atsistojus) mažiau kraujo patenka į smegenis, sumažėja smegenų kraujotaka, ir žmogus netenka sąmonės. Prie ortostatinių sinkopių priskiriamos vaistų sukeltos sinkopės, sumažėjusio kraujo tūrio sąlygotos sinkopės, autonominės disfunkcijos sąlygotos sinkopės. Autonominės nervų sistemos funkcijos gali būti pirminis ir antrinis pažeidimas. Pirminis autonominės nervų sistemos pažeidimas būna sergant Parkinsono liga, multisistemine atrofija. Antrinis pažeidimas būna sergant cukriniu diabetu, jungiamojo audinio ligomis, amiloidoze ir kt. Todėl įtariant ortostatines sinkopes būtina detaliai surinkti anamnezę siekiant nustatyti galinčias jas sukelti būkles.
Neurologinių ligų sukeltos sinkopės būna pakankamai retai. Viena tokių priežasčių gali būti nuvogimo sindromas, kai dėl poraktinės arterijos stenozės pasikeičia kraujotakos kryptis slankstelinėje arterijoje. Tokiais atvejais sinkopė gali įvykti po intensyvių fizinių pratimų ranka. Taip pat sinkopės gali būti dėl sunkaus laipsnio pamatinės arterijos stenozės. Apžiūrint tokius ligonius nustatoma neurologinė simptomatika, dažnai būna kraujagyslių ligų rizikos veiksniai.
Sinkopių diferencinė diagnostika
Dažnai klinikinėje praktikoje pasitaikantys sąmonės sutrikimo epizodai nesusiję su sinkope. Tokios būklės yra kritimai, drop priepuoliai, psichogeninės būklės, traukuliai, ūminės intoksikacijos ir kitos. Drop priepuoliams nėra būdingas sąmonės sutrikimas; jų metu staiga sumažėja raumenų tonusas, ir žmogus krenta, tačiau tuo metu lieka sąmoningas.
Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2016 Nr. 10
Nuotr. – dr. A. Vilionskis