Kasmet pasaulyje atliekama šimtai milijonų operacijų: nuo mažiausių chirurginių procedūrų iki didelių, valandomis trunkančių svarbiausių organų operacijų. Dabartinė karta mato, kad pooperacinio skausmo kontrolės srityje įvyko didelis postūmis – nuo lemtingo tvarumo iki visiško pasitikėjimo kontroliuojant ir stiprinant fiziologinį bei psichologinį procesus (Wilder-Smith, 2014), net jei skausmas tęsiasi ar net kai kuriais atvejais tampa lėtiniu (Nira, 2011).
Ateityje minimalios invazinės chirurgijos pažanga ir multimodalinis reabilitacinis skausmo valdymas gali optimizuoti pooperacinį sveikimą ir skausmo priežiūrą pasukti nuo stacionarinės į ambulatorinę (Chou, 2016).
Šiandieninis požiūris į skausmą po operacijos:
ñ Priimta, kad beveik visais atvejais skausmas po operacijos gali ir turi būti valdomas optimizuojant fizinę ir emocinę funkcijas.
ñ Skausmo intensyvumas vertinamas pacientui esant ramybės būklės ir atliekant tam tikrą veiklą, kad skausmo gydymas būtų pritaikytas reabilitacijos poreikiams, kai skausmas silpnas, išskyrus sunkios galvos traumos ir pakitusios protinės veiklos atvejus (Zaslansky, 2015).
ñ Iš anksto atrenkami pacientai, kuriems reikės specialios pooperacinio skausmo kontrolės dėl buvusio perioperacinio skausmo, nerimo, buvusio gydymo opioidais ar pakitusios elgsenos (katastrofizavimo, piktnaudžiavimo medžiagomis) (Schug, 2015).
ñ Skausmo kontrolė derinama su kitais veiksmais, susijusiais su sveikimu po operacijos, kaip antai: pacientų mokymas, mityba, skysčių leidimas.
ñ Derinami įvairių klasių vaistai, pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir, jei galima, vietinė anestezija kaip multimodalinis gydymas, kad sumažėtų vieno vaisto, paprastai opioidinio analgetiko, šalutinis poveikis.
ñ Pacientą išrašius iš ligoninės, skausmas stebimas toliau, kad laiku būtų nustatyti ir kuo anksčiau pradėti gydyti nenumatyti chirurginės procedūros padariniai.
ñ Organizuojama pre-, intra- ir pooperacinio skausmo kontrolė pagal sveikatos priežiūros sistemos reikalavimus ir kokybės bei saugumo standartus.
ñ Pripažįstama (kai kuriose šalyse), kad ūminio skausmo po operacijos kontrolė tampa medicinos subspecialybe, įvaldančia augantį kiekį specifinių žinių ir specialias technikas, pvz., regioninę anesteziją (Tighe, 2015).
Šalutiniai reiškiniai, nepakankamai gydomo pooperacinio skausmo atvejai, kurių sumažinti ar išvengti gali padėti šiandieninės įrodymais grįstos rekomendacijos, procedūros ir specifiniai regioniniai būdai:
Neigiami paciento potyriai:
ü baimė, nerimas, nereikalingos kančios;
ü ribotas judrumas, kvėpavimo sutrikimas ar nepakankama paciento autonomija;
ü blogas miegas;
ü šlapimo susilaikymas;
ü pablogėjusi gyvenimo kokybė ir ilgas sveikimas;
ü nereikalingas dalinis ar visiškas neįgalumas prarandant darbingumą.
Plačiau skaitykite „Skausmo medicinos“ žurnale Nr. 1, 2017