Pneumonijos etiologija
Žmogaus viršutiniuose kvėpavimo takuose (VKT) ir burnaryklėje gyvuoja daugybė įvairiausių mikroorganizmų. Dažniausiai viršutiniuose kvėpavimo takuose aptinkami gramneigiami anaerobai, stafilokokai, Haemophilus influenzae (H. influenzae), pneumokokas (Streptococcus pneumoniae, S. pneumoniae), α hemolizinis streptokokas, morakselos (Moraxella spp.), mikoplazmos, spirochetos, neiserijos, korinebakterijos, grybai, amebos ir trichomonos.
Smarkiai nusilpus gynybiniams mechanizmams, veikiant kitiems veiksniams, dauguma šių bei aplinkoje esančių sukėlėjų gali sukelti plaučių uždegimą.
Lietuvoje išsamių pneumonijos etiologijos tyrimų nepakanka. Šiame skirsnelyje pateikti duomenys surinkti iš medicinos literatūros bei atskirų Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų.
Visuomenėje įgytos pneumonijos etiologija. Nors visuomenėje įgytos pneumonijos (VIP) sukėlėjų dažnumas skiriasi ne tik įvairiose pasaulio šalyse, bet ir jų regionuose, dažniausias VIP sukėlėjas yra S. pneumoniae, antrasis pagal dažnumą – H. influenzae (1 lentelė).
Kauno klinikų ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų duomenimis, nesergant lėtinėmis plaučių ar navikinėmis ligomis, pneumokoko atsparumas penicilinui yra 0–2 proc., makrolidams – 9–29 proc., tetraciklinams – 10–14 proc., respiraciniams fluorochinolonams (moksifloksacinui, levofloksacinui) – apie 1 proc.
VIP etiologiją predisponuoja įvairūs veiksniai: amžius, gretutinės ligos, rūkymas, klimato sąlygos (2 lentelė). Pavyzdžiui, Legionella pneumophila (L. pneumophila) dažnumas kai kuriuose, ypač Viduržemio jūros, regionuose, santykinai didelis, o šaltesnio klimato šalyse (tarp jų ir Lietuvoje) šis sukėlėjas VIP sukelia palyginti retai.
Nors anksčiau buvo manoma, kad respiraciniai virusai suaugusiems neimunosupresinės būklės asmenims dažniausiai tik sudaro prielaidas susirgti bakterine pneumonija, dabar daugėja įrodymų, kad virusai gali būti ne tik kopatogenais, bet ir VIP priežastimi.
Atipinės pneumonijos terminas, kuriuo bandyta apibrėžti nebakterinės kilmės VIP, nepasitvirtino ir nevartotinas, nes nėra patikimų kriterijų kliniškai atskirti šios kilmės pneumonijos nuo bakterinės. Nepagrįstas klinikinių kriterijų interpretavimas bei nepatikimų etiologinės diagnostikos metodų naudojimas įvairiose šalyse lėmė mikoplazminės ir chlamidinės pneumonijos hiperdiagnostiką bei perteklinį makrolidų ir chinolonų vartojimą.
Hospitalinės pneumonijos etiologija. Hospitalinės pneumonijos (HP) etiologija skiriasi ne tik įvairiose šalyse, ligoninėse, bet ir tos pačios ligoninės skyriuose. Sukėlėjų spektras ir jų jautrumas priklauso nuo ligonių kontingento (gretutinių ligų, imunosupresijos lygmens), susirgimo laiko, antibiotikų vartojimo bei infekcijų kontrolės praktikos, personalo higienos, turimų resursų (personalo skaičiaus, įrangos, patalpų) ir kitų veiksnių.
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas. Ekspertų rekomendacijos“. 2016/2017 Nr. 2