Padidėjusio kraujospūdžio liga (arterinė hipertenzija) yra viena tų patologinių būklių, kurios gydymo sėkmė, prognozė ir baigtys labai priklauso nuo nepertraukiamo ir nuoseklaus gydymo, reguliaraus paskirtų vaistų vartojimo. Arterinė hipertenzija – dažniausiai neišgydoma, bet potencialiai gerai kontroliuojama liga. Kartą prasidėjusi, ji trunka visą gyvenimą, todėl gydymas turi būti optimaliai veiksmingas, saugus ir patogus pacientui.
Blogo gydymo priežastys
Klinikinių ir epidemiologinių tyrimų duomenimis, tik apie 20–30 proc. arterine hipertenzija (AH) sergančių žmonių pasiekiama geros kraujospūdžio kontrolės, tai yra stabilios ilgalaikės normotenzijos (
Blogas vaistų vartojimas (angl. non-adherence) – viena svarbiausių nepakankamai efektyvaus AH gydymo priežasčių. Blogo vaistų vartojimo problema aktuali visai klinikinei praktikai, tačiau iki šiol nėra pasiūlyta metodų ar priemonių, kurios padėtų patikimai, nesudėtingai, rutiniškai prieinamu būdu nustatyti, ar pacientas tinkamai vartoja jam skirtus vaistus.
Maciej Tomazsewski, Christobelle White ir bendr. specializuotame hipertenzijos gydymo centre (Leičesteryje, JK) atliko vaistų vartojamumo tyrimą, kuriame vaistų vartojamumui nustatyti naudojo specialų šlapimo testą, taip pat įvertino, kokią įtaką blogas vaistų vartojimas turėjo kraujospūdžio dydžiui. Tyrime dalyvavo 208 AH sergantys pacientai, 66 iš jų turėjo blogai kontroliuojamą kraujospūdį, 17 buvo atliekama kateterinė a. renalis denervacija. Antihipertenzinių vaistų vartojimas buvo nustatomas specialiu šlapimo testu HP LC-MS/MS (didelio tikslumo skysčio chromatografijos nuosekliosios masės spektrometrija (angl. high-performance liquid chromatography-tandem mass spectrometry).Testais identifikuoti 40 dažniausiai vartojamų antihipertenzinių vaistų ar jų metabolitų.
Tyrimas parodė, kad 25 proc. AH sergančių pacientų visiškai ar iš dalies nevartojo jiems gydytojo paskirtų antihipertenzinių vaistų:
- visiškai paskirtų vaistų nevartojo 10,1 proc.;
- iš dalies nevartojo – 14,9 proc. AH sirgusių tyrimo dalyvių.
Dažniau už kitus iš dalies ar visiškai vaistų nevartojo neadekvačiai kontroliuojamą (nepakankamai efektyviai gydyti) kraujospūdį turėję pacientai, taip pat tie, kuriems buvo numatyta atlikti renalinę denervaciją (atitinkamai 28, 8 ir 23,5 proc.).
Tyrimas parodė, kad blogas vaistų vartojimas yra paplitęs fenomenas, ypač tarp pacientų, kurių kraujospūdžio kontrolė suboptimali, arba tų, kurie rengiami renalinei denervacijai.
Apibendrintais šio tyrimo duomenimis, 1 iš 4 AH sergančių pacientų, gydytų specializuotame hipertenzijos centre, iš dalies arba visiškai nevartojo jiems paskirtų antihipertenzinių vaistų. Tai paaiškėjo atlikus specialius šlapimo HP LC-MS/MS testus. Nustatyta, kad pacientai, kuriems biocheminiais šlapimo testais buvo patvirtintas blogas vaistų vartojimas, turėjo reikšmingai didesnį kraujospūdį, ypač diastolinį, lyginant su gerai vaistus vartojusiais asmenimis. Blogo vaistų vartojimo laipsnis tiesiai koreliavo su klinikoje išmatuoto ir 24 val. dienos diastolinio kraujospūdžio dydžiu. Kas ketvirtas renalinei denervacijai rengiamas pacientas visiškai nevartojo jam skirtų antihipertenzinių vaistų.
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 1