Venų tromboembolija yra viena dažniausių ir pavojingiausių komplikacijų chirurgijos praktikoje. Didžiausią tromboembolijos riziką turi pacientai po didžiųjų ortopedinių, onkologinių, pilvo ir dubens organų operacijų, rūkantys, vyresnio amžiaus ir nutukę asmenys.
Venų tromboembolija apima šias patologines būkles:
- distalinių ir proksimalinių giliųjų venų trombozę, kuri gali būti besimptomė ir simptominė;
- plaučių emboliją, kuri gali būti nemirtina arba mirtina.
Dauguma (apie 60 proc.) venų tromboembolijų ištinka pacientui išvykus po operacijos iš stacionaro, tačiau, kaip rodo tyrimai, tik nedidelei daliai iš stacionaro išvykstančių ligonių paskiriamas profilaktinis antitrombozinis gydymas namuose.
Daug metų pooperacinei venų tromboembolijos profilaktikai, kaip standartinė priemonė, buvo vartojamas nefrakcionuotas heparinas. Nefrakcionuotas heparinas venų tromboprofilaktikai dabar taikomas daug rečiau, nes jo vartojimas susijęs su potencialia pavojingų kraujavimų rizika, dozavimo sunkumais, atidaus krešėjimo parametrų laboratorinės stebėsenos būtinybe, vis dažniau stebima heparino sukelta trombocitopenija.
Nefrakcionuoto heparino trūkumai:
- trumpas biologinis prieinamumas (sušvirkštus heparino į poodį arba veną, kas valandą „išnyksta“ apie pusė likutinės dozės);
- siauras terapinių dozių intervalas;
- preparatą greitai inaktvuoja specifiniai paciento organizme (taip pat endotelyje) esantys hepariną sujungiantys baltymai, nuslopinantys jo antikoaguliacinį poveikį;
- hepariną vartojant išlieka didelis kraujavimų pavojus.
Mažos molekulinės masės heparinai
Kokybiškai naujas trombozių gydymo ir prevencijos etapas susijęs su mažos molekulinės masės (frakcionuotų) heparinų įdiegimu į klinikinę praktiką. Mažos molekulinės masės heparinai (MMMH) tromboembolijų kontrolę padarė ne tik efektyvesnę, bet ir daug saugesnę, o pacientų priežiūra tapo paprastesnė (netgi ambulatorinėmis sąlygomis). Gydant MMMH nebereikalinga krešėjimo parametrų stebėsena.
MMMH turi ilgesnį pusinės eliminacijos periodą, veikia ilgiau ir tolygiau, jų antikoaguliacinis efektas ir terapinis atsakas geriau numatomas bei valdomas. Todėl MMMH gydyti saugiau ir paprasčiau.
Tai, kad MMMH antitromboziniu poveikiu pranoksta tradicinį nefrakcionuotą hepariną, pirmą kartą įrodė 1996 m. atlikta klinikinių tyrimų metaanalizė. Jos išvadas vėliau patvirtino ir kitų autorių darbai.
Neseniai nustatyta, kad MMMH turi ir kitokių kliniškai svarbių savybių, pavyzdžiui, kai kurie jų slopina angiogenezę.
Bemiparinas: geriausios klasės savybės
Bemiparinas (Zibor) yra vienas moderniausių antros kartos MMMH, turintis mažiausią molekulės masę (apie 3,6 kDa). Kuo frakcionuoto heparino molekulinė masė mažesnė, tuo jis ilgiau išlieka kraujotakoje ir geriau rezorbuojamas injekcijos vietoje. Be to, kuo mažesnė MMMH molekulinė masė, tuo preparatas selektyviau blokuoja Xa faktorių, o kuo ši blokada selektyvesnė, tuo mažesnis kraujavimų pavojus, o preparatas geriau toleruojamas.
Bemiparinas Xa faktorių blokuoja net 8 kartus aktyviau nei IIa faktorių. Taigi jo selektyvumo santykis 8:1, t. y. pats didžiausias iš visų MMMH. Tradicinis nefrakcionuotas heparinas nepasižymi krešėjimo faktorių inhibicijos selektyvumu (santykis 1:1).
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 4