Šiemet Lietuvos sveikatos mokslų universiteto absolventų būrį papildė 1267 jaunuoliai: Medicinos akademiją baigė 1024 studentai, Veterinarijos akademiją – 243. Viena iš beveik pusantro šimto odontologijos specialybės absolventų – Ieva Bujokaitė. Pateikėme jai keletą klausimų.
Gerbiama Ieva, sveikiname baigus nelengvas, bet turbūt labai įdomias studijas. Kodėl pasirinkai odontologiją? Ir kodėl – LSMU?
Visuomet žinojau, jog mano specialybė bus biomedicinos krypties. Dilema buvo, ar rinktis mediciną, ar – odontologiją. Pagrindinės priežastys, kodėl pasirinkau odontologiją, buvo studijų trukmė, ypatingo kruopštumo reikalaujantis, su estetika susijęs darbas, galimybė padėti žmonėms, pakankamai greiti gydymo rezultatai bei tai, jog, baigus šias studijas, galbūt pavyks įsitvirtinti Lietuvoje. Lietuvos sveikatos mokslų universitetą pasirinkau todėl, kad tai vienintelis mūsų šalyje universitetas, kuris jau nuo seno ruošia odontologus. Pasikalbėjau su tuo metu ten studijavusiais studentais – jie studijomis buvo patenkinti ir rekomendavo šį universitetą.
Biomedicina – gal tai ankstesnių kartų tradicijų tąsa? Gal šeimoje ar giminėje yra ir daugiau gydytojų, odontologų?
Ne, šeimoje niekas nedirba medicinos srityje, giminėje tokių irgi nėra. Būsiu pirmoji, pradėjusi šią „grandinę“.
Kokius įspūdžius išsineši iš LSMU? Ką galėtum pasakyti apie studijų kokybę, dėstytojus? Kas studijų metais maloniai džiugino, o kuriose srityse, tavo nuomone, universitetui reikėtų pasitempti?
Iš tiesų, šiame universitete prabėgo patys smagiausi metai, kurių niekad į nieką nemainyčiau. Nauji draugai, pažintys, pačios studijos – visa tai buvo mano pasaulis pastaruosiuos penkerius metus… Kalbant apie odontologijos programą, studijų kokybė šiame universitete yra tikrai gera. Dauguma dėstytojų yra draugiški, išmanantys savo darbą, siekiantys sudominti studentą, perteikti savo turimas žinias. Bendravimas su studentu yra labai svarbus, ir jei dėstytojas nesistengia padėti studentui, nesvarbu ar tai būtų rašto darbas, ar praktika, tuomet yra tikrai sunku. Dauguma dėstytojų skaito paskaitas anglų kalba užsienio studentams, dalykai tikrai sudėtingi, todėl dėstytojas turi būti puikiai „pasikaustęs“. Per tuos penkerius metus teko sutikti įvairių dėstytojų – buvo ir tokių, kurie nepaliko labai gero įspūdžio, drįsčiau pasakyti, kad tiesiog nuvylė, todėl manau, jog universitetas ateityje turėtų labiau atkreipti dėmesį į studentų reiškiamą nepasitenkinimą ar skundus. Tik taip bus galima užtikrinti, kad dėstytojai ir studentai susikalbėtų, kad santykiai būtų puikūs. Ypač svarbu yra dėstytojų sugebėjimas dirbti ir padėti, kuomet studentams prasideda specialybinių dalykų praktika. Pradžia buvo pati sudėtingiausia, tačiau visų dalykų dėstytojai sugebėjo mums suteikti pasitikėjimo savo žiniomis, visada buvo pasiruošę patarti, padėti. Galiu drąsiai teigti, jog man ypač pasisekė su baigiamojo magistrinio darbo vadovu Jan Pavel Rokicki. Draugiškas, degantis noru perteikti kuo daugiau savo turimų žinių, visada atrandantis tam laiko! Būtent tokie dėstytojai turėtų dirbti su studentais – tada ir studentas į studijas žvelgia visai kitaip, o motyvacija tik auga…
Kokie artimiausi planai: poilsis, darbas ar rezidentūra?
Pradėsiu dirbti. Nors odontologijos absolventų daug, darbo pasiūlymų Lietuvoje vis dėlto yra. Tačiau viena bėda – ką tik studijas baigęs odontologas pasijunta atsidūręs tarsi užburtame rate, nes daugiausia pageidaujama 2 – 3 metų darbo patirties. Iš kur tokią patirtį „šviežiai iškeptiems“ odontologams sukaupti? Todėl kai kuriems mano bendramoksliams darbo paieškos yra pakankamai sunkios ir, žinau, net yra svarstančių vykti dirbti į užsienį. Man pasisekė rasti darbą Lietuvoje, todėl kol kas minčių apie užsienį nėra ir tikiuosi, kad niekada nereikės tokių klausimų svarstyti. Rezidentūros neatsisakau, išties būtų gerai palypėti laipteliu aukštyn, tačiau kol kas šiuos planus palieku ateičiai.
Sėkmės tau!
Kalbėjosi V. Grigaliūnienė
Nuotr. – LSMU absolventė, šiemet odontologijos studijas baigusi Ieva Bujokaitė