Pienligė
Makšties kandidozė – labai dažnas grybelio sukeltas išorinių lytinių organų uždegimas. Daugiau kaip pusė visų moterų yra bent kartą sirgusios šia liga, ir, deja, daugeliui jų liga kartojasi. Tai ypač dažnai pasireiškia nėštumo laikotarpiu. Su šia grybeline infekcija bent kartą gyvenime susiduria apie 75 proc. moterų. Liga dažniausiai kamuoja cukriniu diabetu sergančias, antibiotikus vartojančias pacientes. Jeigu moters maistas nevisavertis, trūksta vitaminų ar ji serga tam tikromis lėtinėmis ligomis, jeigu organizmas nusilpęs, pienligę sukeliantis grybelis gali suvešėti. Ligą gali skatinti kasdienių įklotų dėvėjimas, kontraceptinių preparatų vartojimas, intensyvūs lytiniai santykiai, kurie būna skausmingi dėl sausos makšties ar net aptemptų sintetinių apatinių drabužių dėvėjimo, dėl kurių daugiau prakaituojama, o didesnė drėgmė lyties organų srityje gali skatinti ne tik ligos atsiradimą, bet ir nuolatinį kartojimąsi, sunkinti gydymo eigą.
Požymiai
Dažniausiai pienligės simptomai yra tipiniai, tad ligą lengva nustatyti. Ji gali būti nustatoma per įprastą ginekologo apžiūrą, kartais atliekamas tepinėlio testas. Pagrindiniai pienligės požymiai – varginantis išorinių lytinių organų niežėjimas (dažnai po mėnesinių), tarpvietės paraudimas, patinimas, deginimo jausmas pasišlapinus ar po lytinių santykių. Susirgus pienlige, atsiranda baltų išskyrų, jų daugiau būna ryte, atsikėlus iš lovos jos gali lašėti. Tai ir būna dažniausia moterų kreipimosi į gydytoją priežastis susirgus pienlige.
Gydymas ir pagalbos priemonės
Gydymas labai įvairus ir taikomas kiekvienai moteriai individualiai. Yra gausi įvairovė makšties kremų, žvakučių, tablečių, geriamųjų kapsulių, bet tik gydytojas, įvertinęs tyrimus ir matomus pakitimus, gali parinkti, koks gydymas geriausias. Vienai moteriai pakanka vienkartinės vaisto dozės, kitoms prireikia vaistų vartoti iki 6 mėnesių.
Makšties sausumas
Makšties sausumas, arba atrofinis vaginitas, – tai makšties gleivinės uždegimas, sąlygotas sumažėjusio estrogenų kiekio. Makšties gleivinės pokyčiai ir atsiradęs makšties sausumas gali pasireikšti įvairiais gyvenimo tarpsniais, kuomet sumažėja estrogenų gamyba: po kiaušidžių pašalinimo, po gimdymo, žindymo laikotarpiu, prasidėjus menopauzei. Jaunos moterys, kurios gydosi nuo endometriozės, vartoja estrogenų koncentraciją mažinančius preparatus, o tai gali sąlygoti makšties sausumą. Taip pat makšties sausumas gali atsirasti esant tam tikriems medžiagų apykaitos sutrikimams (pvz., sergant cukriniu diabetu), vartojant kai kuriuos vaistinius preparatus, taikant spindulinę terapiją, o kartais net patiriant stresą. Moterys, kurioms pasireiškia atrofinis vaginitas, dažniau susiduria su bakterine infekcija ar kandidoze.
Estrogenų produkcijos sumažėjimo įtaka organizmui
Į estrogenų pokyčius jautriausiai reaguoja urogenitalinė sistema. Estrogenų receptoriai esti vulvos srityje, makštyje, šlapimo pūslėje, šlaplėje, dubens dugno raumenyse bei endopilvinėje fascijoje [1, 2]. Šios struktūros jautriai reaguoja į estrogenų svyravimą. Makšties sienoje sumažėja kolageno, elastino bei lygiųjų raumenų [3]. Makšties epitelis tampa plonesnis, sumažėja glikogeno produkcija. Mažėja laktobacilų kiekis, o makšties pH padidėja (tampa šarmingesnė), taip susidaro palankios sąlygos patogeninės mikrofloros kolonizacijai [3]. Esant šarmingesnei terpei makštyje sutrinka mikroorganizmų pusiausvyra, dauginasi anaerobai, kurie gali sukelti bakterinę vaginozę.
Estrogenų pusiausvyra itin pakinta premenopauziniu ir postmenopauziniu periodu. Estradiolio koncentracija kraujo serume premenopauziniu laikotarpiu svyruoja nuo 147 iki 1468 pmol/l, o postmenopauziniu laikotarpiu siekia mažesnę koncentraciją nei 73 pmol/l. Toks ryškus estrogenų koncentracijos svyravimas atsispindi makšties fiziologijoje bei sukelia varginančius simptomus.
Makšties sausumo simptomai
Esant makšties išsausėjimui jaučiamas sausumo pojūtis, deginimas, tempimas, skausmas lytinių santykių metu ir po jų. Makšties sausumas labiausiai vargina seksualiai aktyvias moteris [4, 5, 6]. Gydymas sumažina diskomforto pojūtį kasdieniame gyvenime bei lytinių santykių metu. Makštį drėkinti rekomenduojama ne tik dėl nemalonių simptomų, bet ir dėl galinčių atsirasti rimtesnių sveikatos sutrikimų, tokių kaip: makšties sienelės išsausėjimas ir nusileidimas, atrofiniai makšties uždegimai po lytinių santykių, plonėjanti makšties ir vulvos oda.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2017 Nr. 2