Nacionaliniame vėžio institute ir LSMUL Kauno klinikose viešėjo žymus Didžiosios Britanijos mokslininkas onkologas Robertas Thomas (Robert J. Thomas). Profesorių į Lietuvą pakvietė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija POLA. Mokslininkas susitiko su abiejų klinikų vadovais ir aptarė aktualias onkologinių ligų gydymo problemas, susitikime su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministru kalbėjo apie papildomo gydymo naudą, onkologinių ligų profilaktiką ir pacientų gyvenimo kokybę pasibaigus gydymui. Prof. R. Thomą ypač džiugino ministro pasiryžimas kovoti su besaikiu alkoholio ir cukraus vartojimu, nes abu šie produktai yra vieni pagrindinių kancerogenų.
Nacionaliniame vėžio institute ir Kauno klinikose prof. R. Thomas skaitė paskaitas medicinos specialistams ir pacientams apie mitybos ir aktyvaus judėjimo įtaką onkologinių ligų gydymui, apie vaistų nuo vėžio šalutinį poveikį ir pacientų galimybes pasirūpinti savo sveikata.
Prof. R. Thomas svečiavosi „Lietuvos gydytojo žurnalo“ redakcijoje ir maloniai sutiko atsakyti į keletą ir gydytojams, ir jų pacientams rūpimų klausimų.
Gerbiamas profesoriau, mūsų skaitytojams būtų įdomu sužinoti, ką veikiate Kembridže ir kokios pagrindinės Jūsų mokslinių tyrimų kryptys.
Esu gydytojas. Jau daugiau kaip 30 metų specializuojuosi gydyti krūties, prostatos ir žarnyno vėžį. Konsultuoju ir gydau onkologinius ligonius Kembridžo universitetinėse ligoninėse, dėstau klinikinę onkologiją Kembridžo universiteto studentams, be to, Bedfordšyro ir Koventrio universitetuose dėstau taikomuosius biologijos ir fizinių pratimų mokslus. Recenzuojamuose mokslo leidiniuose esu paskelbęs per 100 mokslinių darbų ir parengęs kelias dešimtis atsitiktinių imčių kontroliuojamųjų tyrimų, iš jų ir Jungtinės Karalystės nacionalinio vėžio tyrimo tinklo Pomi-T tyrimą, kuriuo pirmąkart pasaulyje įrodėme polifenolių gausaus granatų vaisių, brokolių, dažinių ciberžolių šakniastiebių ir žaliosios arbatos ekstrakto maisto papildo antivėžinį poveikį. Parengiau ir pirmąjį Didžiosios Britanijos istorijoje onkologinių ligonių reabilitacijos kursą fizinės mankštos specialistams, kuris buvo patvirtintas vyriausybės ir iki šiol plačiai taikomas visoje šalyje. Parašiau specialistams ir visuomenei skirtą knygą „Kaip gyventi susirgus vėžiu. Faktai“ (Lifestyle after Cancer – the Facts).
Jau kurį laiką mane, kaip mokslininką, vis labiau domina gyvenimo būdo ir mitybos įtaka onkologinių ligų gydymui ir pacientų sveikatai vėlesniais metais. Kembridžo universitete kartu su Bedfordo ir Koventrio universitetais esame įkūrę klinikinių tyrimų grupę, kuriai aš ir vadovauju. Onkologinių ligų gydymas ypač sudėtingas. Dažnai tik chemoterapija, švitinimas ar chirurginė operacija gali sustabdyti ligos plitimą ir išgelbėti gyvybę. Kadangi esu ir gydytojas, ir tyrėjas, labai gerai žinau, kad visi klasikiniai gydymo būdai, be gerųjų savybių, turi ir juodąją pusę – dažnam pacientui sukelia sunkų šalutinį poveikį.
Mes siekiame nustatyti, kurios gyvenimo būdo strategijos yra veiksmingos ir gali pacientui padėti, ir kurios „neveikia“. Pirmiausia tokios informacijos reikia gydytojams, ypač tiems, kuriems patikėtas onkologinių ligonių stebėjimas, ir, žinoma, pacientams. Juk iš klinikų žmogui tiesus kelias pas šeimos ar kitos specialybės gydytoją, kuris gali būti puikus savo srities žinovas, bet neturėti specialiųjų žinių, kaip padėti onkologiniam pacientui ir kaip pats žmogus galėtų sau padėt. Kas tada belieka pacientui – konsultuotis su sodo kaimynu, ieškoti patarimų internete ir galiausiai griebtis savigydos, kuri kartais gali net pakenkti.
Klinikinių tyrimų išvadas mes skelbiame specialistams ir visuomenei skirtuose leidiniuose, interneto svetainėse Cancernet.co.uk, Keep-healthy.com ir socialiniuose tinkluose, supažindiname su jomis pacientų organizacijas, kurios Didžiojoje Britanijoje yra labai aktyvios ir įtakingos, panašiai kaip jūsų POLA.
Iš tiesų mes siekiame ne tik pagerinti pacientų savijautą, bet ir padėti jiems pakeisti gyvenimo būdą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 50 proc. atvejų vėžį sukelia netinkamas gyvenimo būdas. Net ir susirgus vėžys kiekvienam žmogui vystosi labai skirtingai, ląstelių proliferacija, invazija į įvairius organus, metastazės trunka skirtingą laiką, todėl galima dar daug ką pakeisti, kad šie procesai vyktų lėčiau, pagerėtų imunitetas, DNR atsigavimo mechanizmai, kad nevyktų daugiau mutacijų.
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 4