Turbūt nėra žmogaus, kuris per gyvenimą nebūtų bent kartą skundęsis įkyriais, varginančiais jutimais – ūžesiu ausyse. Kaip teigia specialistai (gydytojai otorinolaringologai) ir patvirtina turimi medicininiai statistiniai duomenys, tokių skundų turi tiek suaugusieji, tiek vaikai. Koks tai negalavimas, kokios galimos jo išsivystymo priežastys, kokią pagalbą tokių skundų turinčiam pacientui rekomenduojama teikti, kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja otorinolaringologe Alina Kuzminiene.
Gerbiama gydytoja, papasakokite plačiau apie tinitą. Koks tai savijautos sutrikimas, kuo jis pasireiškia, koks yra jo paplitimas, kurioms amžiaus grupėms jis yra labiau būdingas ir pan.
Ūžesys yra pakankamai dažnas simptomas tiek suaugusiųjų, tiek vaikų populiacijoje. Lietuvoje tokie epidemiologiniai tyrimai nėra atlikti, tačiau, kaip rodo užsienio literatūra, tarp suaugusiųjų įvairaus intensyvumo ūžesys diagnozuojamas maždaug 25 proc. populiacijos. Suaugusiems asmenims šį simptomą nustatyti yra kur kas paprasčiau. Jis dažniausiai atsiranda kartu su kitais simptomais ar po patirtų traumų, persirgtų ligų ir pan. Tai yra suaugusieji, pajutę naujai atsiradusį simptomą, kurio anksčiau nejautė, geba jį tiksliai ir konkrečiai įvardyti.
Vaikams ūžesys yra diagnozuojamas maždaug 6–13 proc. pacientų, neturinčių klausos sutrikimų, ir vidutiniškai 29–30 proc. vaikų, kuriems yra diagnozuotas klausos sutrikimas. Svarbu paminėti, kad kai kurie vaikai jau gimsta turėdami šį simptomą ir tik gyvenimo eigoje jį geba atpažinti ir įvardyti. Tokių vaikų tėvai dažniausiai kreipiasi į medikus dėl vaiko dėmesio ir koncentracijos sutrikimų, mokymosi ir susikaupimo problemų, ir, tik atlikus detalų klausos ištyrimą ir (arba) specialius psichologinės būsenos testus, yra aptinkama tokios jų savijautos priežastis. Vis dėlto dažniausiai šis simptomas vaikams yra klausos sutrikimo, patiriamo psichologinio streso ar kitų ligų pasekmė.
Kiek ūžesys gali būti susijęs su tam tikromis ligomis, pacientų amžiumi, darbo sąlygomis, ilgą laiką vartojamais tam tikrų grupių vaistais?
Kaip minėjau, ūžesys yra simptomas, kurio priežasčių esti labai įvairių:
- Ūžesys, susijęs su amžiumi. Tai pacientai, kuriems yra daugiau nei 60 metų. Jie dažniausiai patiria natūralų klausos blogėjimą (presbyacusis), kuris lemia ir ūžesio atsiradimą.
- Buvimas triukšmingoje aplinkoje, pavyzdžiui, muzikos klausymasis grotuvais, dalyvavimas renginiuose ar darbas didesnio triukšmo aplinkoje, ypač jei nedėvimos apsaugos priemonės, o triukšmo poveikis klausos ląstelėms kumuliuojasi ir vėliau pasireiškia klausos sutrikimo, lydimo įvairaus intensyvumo ūžesiu.
- Kartais sieros kamštis taip pat gali sukelti papildomus garsus ausyje.
- Tam tikros vidurinės ausies ligos, pavyzdžiui, otosklerozė, timpanosklerozė, serozinis otitas ir kt.
- Menjero liga, viršutinio žandikaulio sąnario ligos, galvos ar kaklo trauma, galvos smegenų augliai, klausos nervo neurinoma ir kt.
- Rečiau ūžesys būna susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis, pavyzdžiui, ateroskleroze, dideliu arteriniu kraujo spaudimu (AKS).
- Kartais ūžesį gali išprovokuoti vartojami vaistai, pavyzdžiui, kai kurie antibiotikai, tam tikri antipsichoziniai vaistai, diuretikai, chemoterapiniai vaistai ir kt.
Vadinasi, siekiant nustatyti ūžesio priežastį, ypač jei pacientas – vyresnio amžiaus, labai svarbu išsiaiškinti, kokius vaistus jis vartoja, atlikti tyrimus?
Ieškant ūžesio priežasties, būtina detaliai išsiaiškinti, kokius vaistus pacientas vartoja, kokie kiti simptomai pacientą vargina, ir ieškoti galimų sąsajų bei atlikti detalius tyrimus ieškant šio simptomo priežasties. Žinia, labai daug būklių ir ligų gali būti susiję su ūžesiu, arba ūžesys gali būti vienas pirmųjų simptomų, galinčių padėti tam tikras ligas identifikuoti pakankamai anksti.
Kokia turėtų būti tokių skundų (ūžesio ausyse) turinčio paciento apžiūros, tyrimo eiga? Šeimos gydytojo konsultacijos tokiu atveju turbūt nepakanka?
Ūžesį jaučiantis pacientas būtinai turi būti detaliai ištirtas, pirmiausia – šeimos gydytojo. Kartais, galbūt vien paskyrus išsamų kraujo tyrimą, bus nustatyta anemija ar tikrųjų kraujo rodiklių disbalansas, kuriuos pakoregavus ūžesys gali išnykti. Jeigu bendrosios praktikos gydytojui jam prieinamais tyrimais ūžesio priežasties nustatyti nepavyksta, toks pacientas būtinai turi būti nukreiptas specialisto – gydytojo otorinolaringologo konsultacijos. Otorinolaringologo kompetencijoje yra tyrimai, kurie padeda nustatyti, ar šis simptomas yra susijęs su ausies ligomis, ar tai tik lydintis kitas ligas simptomas. Pavyzdžiui, LOR gydytojas, nustatęs pakitimus BERA tyrime, tokį pacientą nukreips neurologui ir (arba) neurochirurgui. O nustatęs, kad visi LOR tyrimai geri, pacientą galbūt nukreips kardiologo, psichologo ar psichiatro konsultacijos.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2017 Nr. 2