Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) surinkti duomenys rodo, kad kai kurių savivaldybių gydymo įstaigų vadovai dėl nesuprantamų priežasčių nedidina atlyginimų medicinos darbuotojams, nors yra sudarytos finansinės ir teisinės galimybės jiems didėti vidutiniškai 8 proc. Skaičiuojama, kad gydytojams algos turėtų vidutiniškai kilti apie 115 eurų, o slaugytojams – 58 eurais (neatskaičius mokesčių). Todėl SAM ragina sprendimus priimančius asmenis elgtis socialiai atsakingai ir skirtus pinigus naudoti pagal paskirtį – gydytojų ir slaugytojų algoms didinti.
Sveikatos apsaugos viceministrė Gintarė Šakalytė primena, kad tuo tikslu iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo buvo skirta 24,6 mln. eurų.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje tai daroma ne pirmą kartą, todėl gydymo įstaigoms neturėtų būti naujiena, kaip faktiškai didinti algas. Gydytojams ir slaugytojams darbo užmokestis turi didėti ir kitaip negali būti. Finansiškai tai pajusti jie turi rugpjūčio mėnesį, kuomet mokami atlyginimai už praeitą mėnesį. Tam yra sudarytos finansinės ir teisinės galimybės. Viskas priklauso tik nuo gydymo įstaigų vadovų ir labai dažnai nuo savivaldybių, kurios yra gydymo įstaigų dalininkai, noro. Kai kurios įstaigos net savo pateiktuose atsakymuose nurodo, kad sprendimai nedidinti atlyginimų priimti suderinus su steigėjais – savivaldybėmis, Stebėtojų tarybomis. Taigi tie, kurie nedidina algų medikams, galima sakyti, stoja prieš savo sąžinę ir medikų bendruomenę“, – sako viceministrė G. Šakalytė.
Anot jos, SAM surinkti duomenys ir gydymo įstaigų vadovų pateikti paaiškinimai rodo, kad kai kurie iš jų be pateisinamų priežasčių nedidina atlyginimų. Ypač didelė problema su savivaldybėms priklausančiomis įstaigomis, kurių vadovai, galimai nėra suinteresuoti pagerinti medikų finansinę situaciją.
Pasak viceministrės G. Šakalytės, panašaus dydžio ir panašias paslaugas teikiančios gydymo įstaigos elgiasi labai skirtingai. Vienos iš jų padidino algas, pavyzdžiui, Jonavos, Vilkaviškio, Biržų, Kalvarijos ligoninės. Tuo tarpu kitos to daryti nesiruošia, pavyzdžiui, Jurbarko, Pasvalio, Anykščių, Rokiškio, Druskininkų ligoninės.
Svarbu paminėti tai, kad SAM pavaldumui priklauso tik 17 mūsų mūsų šalies gydymo įstaigų, o 258 gydymo įstaigos yra pavaldžios savivaldybėms (2017 m. I ketv. duomenimis).
„Tad akivaizdu, kad už tokį neveiklumą bei negebėjimą tvarkytis savo įstaigose atsakomybę turi prisiimti ne tik savivaldybių gydymo įstaigų vadovai, bet ir merai, administracijų vadovai. Tai yra tie žmonės, kurie pirmiausia turėtų būti suinteresuoti optimizuoti medicinos paslaugų teikimą, kokybišką jų teikimą, taip pat didinti algas gydytojam,s ir slaugytojams, kai tik buvo skirtas papildomas finansavimas iš PSDF rezervo, kaip ir ankstesniais metais. Tačiau, deja, daroma yra kas kita ir kaltinama SAM, kad nekyla algos“, – sako viceministrė G. Šakalytė.
Praeitais metais vidutinis mėnesinis gydytojų darbo užmokestis (etatui) Lietuvoje siekė apie 1368 eurus, slaugytojų – 689 eurus, neatskaičius mokesčių. 2017 m. I pusmečio duomenimis, vidutinis mėnesinis gydytojų darbo užmokestis siekė apie 1500 eurus, slaugytojų – 752 eurus, neatskaičius mokesčių.
Lina Bušinskaitė-Šriubėnė
Sveikatos apsaugos ministro patarėja